Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo finansų ministrą Taurimą Valį bei suabejojo jo kompetencija. Politikės vertinimu, premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimas palikti ministrą pareigose gali pakenkti ne tik Vyriausybės reputacijai, bet ir šalies mokesčių mokėtojams.
Penktadienį „Žinių radijui“ I. Šimonytė sakė, kad T. Valio politinė ateitis priklausys nuo to, kiek premjeras pasirengęs rizikuoti savo reputacija, išlaikydamas, jos vertinimu, nekompetentingą finansų ministrą. Anot jos, jeigu toks sprendimas premjerui patogus, dabartinė situacija gali nesikeisti iki kadencijos pabaigos.
Buvusi finansų ministrė pabrėžė, kad valstybės finansų valdymui neužtenka vien priimti politinius sprendimus – būtina suprasti bendrą šalies finansų vaizdą, skaičius ir proporcijas. Priešingu atveju, jos teigimu, rizika priimti netinkamus sprendimus tampa didelė.
I. Šimonytė taip pat kritiškai įvertino Vyriausybės patvirtintą 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir premjero poziciją dėl numatomo valdžios sektoriaus deficito. Ji teigė, kad pritardamas biudžetui M. Sinkevičius prisiima atsakomybę už jo pasekmes, net jei nenori įsitraukti į diskusijas dėl išlaidų mažinimo.
Politikės vertinimu, norint sugrįžti į 3 proc. deficito ribas, reikėtų atsisakyti dalies planuojamų sprendimų. Ji pabrėžė, kad atsakingas vadovas turi galvoti ne tik apie dabartį, bet ir apie tai, kokią padėtį po savęs paliks. I. Šimonytė taip pat priminė, kad biudžeto pinigai yra surenkami iš žmonių, o skolos galiausiai taip pat tampa jų atsakomybe.
Didelių mokesčių reformų nesitiki
Vertindama T. Valio svarstymus dėl galimų mokesčių pakeitimų, I. Šimonytė pareiškė abejojanti, ar dabartinė Vyriausybė imsis sprendimų, kurie iš esmės padėtų mažinti biudžeto deficitą. Jos manymu, viešos diskusijos apie pokyčius gali taip ir likti kalbomis, neperaugančiomis į realius sprendimus.
Finansų ministras anksčiau yra minėjęs galimybę didinti tabako ir alkoholio akcizus, labiau apmokestinti azartinius lošimus, taršius bei brangius automobilius. Taip pat buvo svarstoma nekilnojamojo turto mokesčio korekcija ir degalų akcizų peržiūra.
Tačiau I. Šimonytė mano, kad pavienės mokestinės priemonės nebūtų pakankamos augančio deficitui problemai spręsti. Ji teigė, kad prognozuojamas 5 proc. deficitas gali išlikti ir 2028 bei 2029 metais, ypač įvertinus į biudžetą dar neįtrauktus įsipareigojimus.
Politikės vertinimu, vien pajamos iš azartinių lošimų mokesčio ar nekilnojamojo turto mokesčio savaime problemos neišspręstų – reikėtų gerokai platesnio ir rimtesnio priemonių paketo. Vis dėlto, jos manymu, lengviausia valdžiai yra neprisiimti naujų įsipareigojimų.
I. Šimonytė prognozavo, kad dabartinės Vyriausybės sprendimų padarinius gali būti priversta tvarkyti po 2028 metų Seimo rinkimų suformuota valdžia. Jos teigimu, ši valdžia perimtų 2029 metų biudžetą ir jame galėtų rasti daug netikėtų problemų.
Antradienį finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Parlamente jis bus svarstomas du kartus, be to, projektą nagrinės Seimo komitetai. Pagrindinis iš jų – Biudžeto ir finansų komitetas. Visi parlamentiniai komitetai pasiūlymus turi pateikti iki lapkričio 10 dienos.
Pirmasis 2027 metų biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1 dieną.
Pagal projektą, kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant RRF fondo ir kitas Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų. Tai būtų 1,089 mlrd. eurų, arba 5,2 proc., daugiau nei šių metų projekte. Išlaidos sudarytų 27,9 mlrd. eurų ir augtų 362,9 mln. eurų, arba 1,3 proc.
Numatyta, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytą ribą ir sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola sudarys 48,2 proc. BVP.
Mastrichto kriterijai euro zonos valstybėms leidžia ne didesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir iki 60 proc. BVP siekiančią valstybės skolą.
Gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Finansavimas šiai sričiai iš viso didėja 34,8 mln. eurų. Šeimų paketo priemonėms projekte numatyta 150 mln. eurų.