Irane galimai sulaikius dvi Lietuvos pilietes, neaišku, kodėl jos galėjo būti sulaikytos, kur šiuo metu laikomos ir ar įmanoma jų išlaisvinimo baigtis. Situaciją naujienų portalui tv3.lt komentavo islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
Anot jo, žmonės Irane dažniausiai sulaikomi įtariant, kad jie pažeidė viešąją tvarką arba padarė nusikaltimą. Tačiau šalyje veikia ne tik įprasta policija.
Profesorius paaiškino, kad tvarką padeda prižiūrėti ir sukarinta savanoriška draugovė „Basidži“. Jei sulaikymą vykdo jos nariai, jis nebūtinai iš karto užregistruojamas policijoje. Vėliau sulaikytieji gali būti perduoti policijai, tačiau tam gali prireikti laiko.
Be to, Irane veikia valstybinė moralės policija, besirūpinanti, be kita ko, su moterų išvaizda ir elgesiu susijusiais reikalavimais. E. Račius neatmetė, kad viena ar abi lietuvės galėjo, tyčia ar netyčia, nesilaikyti aprangos taisyklių. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga, Irane gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Pažeidimą galima padaryti to nesupratus
E. Račiaus teigimu, Irane moterų elgesys stebimas atidžiau nei vyrų, todėl turistai gali pažeisti vietos taisykles patys to nesuvokdami.
Jis pateikė pavyzdį, kad skirtingose valstybėse galioja skirtingi draudimai – Singapūre net kramtomosios gumos vartojimas yra kriminalizuotas. Pasak eksperto, lietuvės galėjo būti sulaikytos ir dėl to, kad netoli karinės bazės vaikščiojo, filmavo ar fotografavo ir negalėjo paaiškinti, kodėl ten atsidūrė.
Islamo tyrinėtojas taip pat atkreipė dėmesį į regioną, kuriame galėjo būti keliaujama. Jezdas ir netoliese esantis Kermanas yra pietrytinėje Irano dalyje, artėjant prie Sistano ir Beludžistano provincijos. Šiame regione aktyvesnis separatistinis judėjimas, tačiau, E. Račiaus pabrėžimu, kol kas nėra pagrindo teigti, kad tai susiję su dingusiomis lietuvėmis.
Sulaikymo baigtis priklausytų nuo priežasties
Kas galėtų nutikti sulaikytoms moterims, priklausytų nuo to, dėl ko jos atsidūrė pareigūnų akiratyje.
Jeigu būtų kalbama tik apie viešosios tvarkos pažeidimą, joms galėtų būti skirtas areštas, o iki sprendimo dėl baudos jos galėtų būti laikomos areštinėje. Tačiau įtarimai dėl kriminalinės veiklos, pavyzdžiui, vagystės, arba galimos politinės priežastys situaciją apsunkintų. Taip pat daugiau klausimų galėtų kilti, jei pareigūnams pasirodytų, kad moterys filmavo ar fotografavo jautrius objektus.
Tokiais atvejais, anot E. Račiaus, institucijos galėtų siekti gauti daugiau informacijos, o tai reikštų ir tardymo procedūras.
Ekspertas priminė, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo ne vienas atvejis, kai vakarų valstybių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių – piliečiai Irane buvo sulaikyti bei apkaltinti šnipinėjimu. Kai kurie jų ilgai kalinti, teisti ir nuteisti, o vėliau per mainus išlaisvinti arba iškeisti. E. Račius teigė prisimenantis mažiausiai 10 tokių atvejų, tačiau negalėjo įvertinti, ar Lietuvos pilietės pateko į panašią situaciją.
Ekspertas neatmeta paprastesnės baigties
E. Račius mano, kad nebūtinai įvyko kas nors itin grėsmingo. Jo vertinimu, lietuvės galėjo susidurti su nesusipratimu ar dėl nereikšmingos priežasties būti laikinai sulaikytos.
Tokį išgyvenimą vis tiek galėtų lydėti bauda ar tam tikras laikas areštinėje, tačiau profesorius linkęs manyti, kad situacija gali išsispręsti ir moterys galiausiai būtų paleistos. Jei paaiškėtų, kad padarytas rimtesnis pažeidimas, jos galėtų būti deportuotos. Kitas galimas scenarijus – sumokėjus baudą joms būtų leista tęsti kelionę.
Kariuomenėje atlikta tarnyba savaime nereiškia šnipinėjimo
Viena iš galimai sulaikytų moterų – Erika Šlimaitė – Lietuvos kariuomenėje tarnavo 2010–2014 metais. Pasklidus informacijai apie jos dingimą, imta svarstyti, kad ši aplinkybė Irane galėjo lemti įtarimus dėl šnipinėjimo.
Tačiau E. Račiaus teigimu, vien faktas, kad moteris tarnavo kariuomenėje, savaime nieko neįrodo. Lietuva nekariauja su Iranu, o NATO taip pat nėra karo su šia valstybe dalyvė. Be to, daugelyje šalių žmonės kariuomenėje tarnauja dėl privalomosios tarnybos ar mobilizacijos, todėl vien tarnybos faktas negalėtų paversti kiekvieno tokio žmogaus įtariamuoju.
Rimtesnė reikšmė galėtų būti tik tuo atveju, jei E. Šlimaitė būtų ėjusi aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ir dirbusi kontržvalgybos srityje, apie ką Irano institucijos turėtų informacijos. Vis dėlto, anot eksperto, jeigu ji buvo eilinė kariškė, net turėjusi seržantės ar leitenantės laipsnį, dėl to papildoma grėsmė neturėtų kilti.
Artimieji teigia išsiaiškinę apie galimą laikymą name
Dingos Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė teigė, kad per pažįstamus pavyko gauti informacijos apie galimą moterų sulaikymą ne policijoje ar areštinėje, o uždarame name.
Prokuratūros duomenimis, viena iš moterų spalio 21 dieną turėjo grįžti į Lietuvą, tačiau negrįžo. R. Korsakienė pasakojo, kad pirmadienį, spalio 19 dieną, jai paskambino Turkijos ambasados atstovai. Turkija Irane turi Lietuvos garbės konsulą, kuris mėgino patikrinti informaciją. Tuomet, jos teigimu, buvo išsiaiškinta, kad abi lietuvės galimai sulaikytos.
Sesuo taip pat teigė bendravusi su moterimi, kurios vyras yra Irano pilietis ir turi daug pažinčių šalyje. Pasak R. Korsakienės, šie žmonės, ieškodami informacijos apie Daivos padėtį, patys rizikuoja savo šeimos saugumu.
Jos teigimu, pavyko sužinoti, kad lietuvės gali būti laikomos ne oficialioje areštinėje ar policijos įstaigoje, o „kažkokiame name“. Kadangi valdžia jų galimai neužregistravo, oficialiose sistemose jos esą neegzistuoja.
Neoficialus sulaikymas gali trukti ir mėnesį
R. Korsakienė svarstė, kad jeigu moterys iš tiesų laikomos neįregistruotos, pavyzdžiui, name viduryje dykumos, Iranas gali nepranešti apie jų sulaikymą. Jos žiniomis, toks procesas galėtų užsitęsti iki mėnesio, kol būtų nuspręsta moteris paleisti arba oficialiai įtraukti į sistemą.
Sesuo taip pat teigė, kad E. Šlimaitės tarnyba kariuomenėje galėjo apsunkinti situaciją. Žmonės, padedantys jai susisiekti su Irano gyventojais, esą domėjosi, ar kuri nors iš dingusiųjų nėra politikė, svarbus asmuo arba susijusi su kariuomene. Sužinojus apie E. Šlimaitės tarnybą, buvo išreikšta nuomonė, kad tai gali lemti jos vertinimą kaip galimos šnipės.
Galimai dingo ir Irano pilietė gidė
R. Korsakienė taip pat pasakojo, kad kartu su lietuvėmis galėjo dingti jų gidė. Jos šaltinis įtarė, kad Irano pilietė gali būti laikoma tame pačiame name ar kitoje vietoje kartu su keliautojomis. Patvirtinti šios informacijos kol kas neįmanoma, tačiau, pasak sesers, gidės nuo praėjusios savaitės neranda ir jos kolegos.
Gidė rūpinosi lietuvių pirkiniais. Todėl, aiškinantis, kaip buvo įsigyti bilietai ar atlikti kiti mokėjimai, artimieji nerado pakankamai informacijos – už pirkinius mokėjo pati gidė.
Anksčiau R. Korsakienė yra minėjusi, kad su gide susisiekti nepavyko. Ji ignoravo artimųjų žinutes, kuriose buvo klausiama apie dingusias moteris. Tačiau į žinutę, esą norima atvykti į Iraną kaip turistėms, gidė atsakė. Dabar sesuo įtaria, kad tai galėjo būti automatinis atsakiklis.
URM siekia oficialaus patvirtinimo
Užsienio reikalų ministerija parengė notą dėl dviejų Irane galimai sulaikytų Lietuvos piliečių. Tai sakė URM kanclerė Aistė Stakėnienė. Ji pabrėžė, kad sulaikymo priežastys kol kas nežinomos, o ministerija siekia gauti oficialų patvirtinimą diplomatiniais kanalais.
Ministerija taip pat naudojasi Lietuvos garbės konsulo Irane pagalba. A. Stakėnienės teigimu, URM turi informacijos, kad dvi Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos, tačiau kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kad sulaikymas iš tiesų įvyko.
Kanclerė nurodė, kad Lietuva stengsis suteikti visą įmanomą konsulinę pagalbą ir padėti pilietėms grįžti į šalį. Ji taip pat priminė, kad Iranas priskiriamas prie valstybių, į kurias Lietuvos institucijos nerekomenduoja vykti ir iš kurių ragina kuo skubiau išvykti.
Socialiniuose tinkluose buvo užfiksuota informacija apie kelionę: spalio 11 dieną paskelbtas vaizdas pro langą, kuriame matyti kelias ir dykuma, o angliškai parašyta „to Yazd city“ – „į Jezdo miestą“. Tą pačią dieną paskelbtas ir kūrinys iš daugybės keraminių lėkštučių. Paskyros aprašyme nurodyta „travel planning“ – „kelionių planavimas“.
Taip pat matyti vaizdai, kuriuose moterys galimai vaikšto turguje: Daiva Z. filmuoja, o prieš ją eina Erika Š. Viename įraše Erika atsisuka, nusišypso ir toliau nueina.
Ryšys su moterimis nutrūko spalio 11-ąją
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pranešimai, kad spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išvyko Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
Turimais duomenimis, jos galėtų būti Irane, tačiau tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Moterys laikomos dingusiomis be žinios.
Turinčius informacijos apie Daivos Zakažauskaitės ir Erikos Šlimaitės buvimo vietą ar kitų tyrimui svarbių duomenų policija prašo nedelsiant kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Jovitą Morozovienę telefonu +370 700 56556 arba mobiliuoju telefonu +370 670 21248, el. paštu [email protected]. Taip pat galima skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.