Lietuvos vairuotojai dyzelino perka vis mažiau. Degalinių duomenimis, rugsėjį šių degalų pardavimai buvo 8 procentais mažesni nei tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Verslo atstovai ragina valdžią kitąmet nebedidinti mokesčių ir peržiūrėti akcizų politiką, nes Lenkijoje dyzelino litras kainuoja daugiau nei 40 centų mažiau.
Visą spalį Lietuvos degalinėse dyzelino litro kaina laikėsi ties 2,20 euro riba. Degalų brangimą lemia rinkoje jaučiamas dyzelino trūkumas ir didelės naftos perdirbėjų maržos. Daugiau už dyzeliną Europos Sąjungoje moka tik Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos gyventojai.
Iki 2027 metų kaimyninės valstybės dyzelinui taiko mažesnius mokesčius ir akcizus, todėl kainų skirtumas Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse yra itin ryškus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio 19 dieną Lenkijoje litras dyzelino kainavo 43 centais mažiau nei Lietuvoje, o Latvijoje – 16 centų mažiau.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė aiškina, kad pačių degalų kaina be mokesčių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse beveik nesiskiria – skirtumas siekia vos apie vieną centą. Galutinę kainą esą labiausiai išpučia mokesčiai, sudarantys daugiau nei 40 procentų kainos. Kai kaimynės šiaurėje ir pietuose aktyviai mažina mokesčius, Lietuvai, nesiimant panašių veiksmų, konkuruoti tampa labai sunku.
Dyzelino pardavimai mažėja, tačiau mokesčiai ir toliau augs
Degalinių atstovai teigia, kad būtent didelis kainų atotrūkis nuo kaimyninių šalių prisidėjo prie 8 procentais mažesnių dyzelino pardavimų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Be to, nuo kitų metų, dėl ankstesnės valdžios priimtų sprendimų, degalai dar brangs: dyzelino litras pabrangs 9 centais, o benzino – 3 centais.
Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė ragina bent 2027 metais nedidinti degalų akcizų. Vis dėlto, jos teigimu, kol kas nematyti ženklų, kad mokestinė politika būtų keičiama – veikiau planuojama įgyvendinti jau numatytus sprendimus.
Vairuotojai artimiausiu metu taip pat neturėtų tikėtis palankesnių skaičių degalinių švieslentėse. I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad naftos kaina vėl pakilo iki 114 dolerių už barelį, be to, atsinaujino ir suintensyvėjo hučių atakos, keliančios grėsmę Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrai.
Degalinių atstovai siūlo susigrąžinti dalį verslo, kuris degalus perka ten, kur jie pigesni. Vienas iš siūlymų – daliai akcizo grąžinti sunkiasvorių transporto priemonių valdytojams, kurie renkasi piltis degalus Lietuvoje.
K. Čeredničenkaitė pabrėžia, kad per Lietuvą važiuojančios sunkiasvorės mašinos naudojasi šalies keliais, išmeta CO2, tačiau savo degalais papildo kaimyninių valstybių biudžetus. Todėl, jos manymu, šią situaciją reikėtų išnaudoti ir efektyviau organizuoti akcizų surinkimą.
Kol kas gyventojus kiek guodžia tai, kad brangstant degalams ir dujoms nepabrango kai kurios kitos prekės, tarp jų – maistas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos rugsėjį per metus sumažėjo beveik 2 procentais. Tačiau ekonomistai teigia, kad toks kainų kritimas ilgai neturėtų trukti.