Du trečdaliai Latvijos gyventojų palaikytų ginkluotą pasipriešinimą šalies užpuolimo atveju, tačiau realiai patys ginklu ginti valstybę pasirengę gerokai mažiau žmonių. Tai parodė penktadienį Latvijos parlamente pristatytas Saeimos analitinės tarnybos tyrimas.
Apklausa Latvijoje atlikta praėjusį rudenį. Tyrėja Inta Krumina nurodė, kad pasirengę ginti šalį sakėsi 37 proc. respondentų. Palyginti, Estijoje tokių gyventojų buvo 45 proc., Lietuvoje – 52 proc., o Suomijoje – 64 proc.
Latvijoje palaikymas ginkluotam pasipriešinimui buvo didesnis nei asmeninis pasirengimas dalyvauti gynyboje. Į klausimą, ar Latvija turėtų priešintis ginklu, kad ir kas būtų agresorius, teigiamai atsakė 66 proc. apklaustųjų. Estijoje šis rodiklis siekė 73 proc., Lietuvoje – 74 proc., Suomijoje – 87 proc.
Apklausos ne visada parodo, kaip žmonės elgtųsi prasidėjus karui
I. Krumina pabrėžė, kad deklaruojamas pasirengimas nebūtinai sutampa su žmonių elgesiu realaus karinio konflikto metu. Prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą pasirengę ginti savo šalį nurodė esantys maždaug 45 proc. apklaustų ukrainiečių, tačiau po invazijos šis skaičius išaugo apie 31 procentiniu punktu.
Latvijoje požiūris ir pasirengimas skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Mažiausias pasirengimas nustatytas Latgaloje – ten šalį gintų 26,5 proc. gyventojų. Šio regiono respondentai taip pat rečiau nei kitų vietovių gyventojai pritarė ginkluotam pasipriešinimui.
Skirtumų išryškėjo ir pagal namuose vartojamą kalbą. Ginklu ginti Latviją būtų pasirengę 36 proc. namuose latviškai kalbančių respondentų ir 14 proc. tų, kurie namuose kalba rusiškai.
Dar 60 proc. apklaustųjų sakėsi galintys prisidėti prie šalies gynybos nekariniu būdu – remdami ginkluotąsias pajėgas.
Anot I. Kruminos, pasirengimą ginti valstybę lemia daugybė aplinkybių. Tarp jų – amžius, lytis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, pajamos ir šeiminė padėtis. Reikšmės taip pat turi pasitikėjimas valstybės institucijomis, ginkluotosiomis pajėgomis ir NATO saugumo garantijomis, kultūrinė bei tautinė tapatybė ir istorinė atmintis.
Tyrimas atskleidė ir ryšį su žiniomis apie visuotinę valstybės gynybą. Labiau pasiryžę ginti šalį Latvijos gyventojai geriau išmano visuotinės gynybos principus ir žino, kaip elgtis krizinėse situacijose.
I. Krumina pabrėžė, kad visuomenės pasiryžimas ginti valstybę nesusiformuoja staiga. Jį reikia nuosekliai ir sistemingai stiprinti ilgą laiką, dar iki iškylant grėsmei šalies saugumui.