Susidūrimas įvyksta per kelias sekundes, tačiau nesutarimai dėl jo aplinkybių gali užsitęsti gerokai ilgiau. Prie apgadintų automobilių vairuotojai neretai skirtingai prisimena, kas nutiko, o kartais vienas jų neigia aplinkybes, kurios kitam atrodo akivaizdžios. Taip būna tiek po avarijų, sutrikdančių eismą, tiek po nedidelių susidūrimų, kai matyti tik įlenktas automobilio sparnas.
Jeigu vairuotojai nesutaria, įvykio aplinkybes aiškinasi policija. Tokiais atvejais reikšmingi tampa ne tik dalyvių paaiškinimai, bet ir patikrinami duomenys: nuotraukos, liudytojų parodymai ar vaizdo registratoriaus medžiaga. Joje gali būti užfiksuota ne tik pati avarijos akimirka, bet ir įvykiai prieš susidūrimą.
Įrašas gali padėti atkurti įvykio eigą
BTA Draudimo žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sako, kad vaizdo registratorių įrašus klientai pateikia gana retai.
Dažniausiai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir užpildo deklaraciją, todėl draudikui papildomų įrodymų neprireikia. Tačiau kilus ginčui vaizdo įrašas gali parodyti, kuris manevras buvo atliktas pirmas, ar automobilis persirikiavo ir kas vyko sankryžoje.
Anot K. E. Karpovos, po eismo įvykio žmonės patiria stresą, todėl skirtingai pastebi ir prisimena detales. Dėl to jų pasakojimai gali nesutapti net tada, kai niekas nesistengia suklaidinti. Įrašas leidžia patikrinti pateiktus paaiškinimus ir nustatyti įvykių seką. Naudingos gali būti ir kito, įvykyje nedalyvavusio, netoliese važiavusio vairuotojo kameros medžiagos.
Draudikė prisimena tragišką atvejį, kai žmogus, priėjęs prie stovinčio automobilio ir ketinęs į jį įsėsti, pateko į važiuojančio BTA kliento automobilio kelią ir žuvo. K. E. Karpovos teigimu, vaizdo registratoriaus įrašas padėjo atkurti įvykio eigą ir įvertinti vairuotojo atsakomybę. Tokiais atvejais vaizdo medžiaga gali būti svarbi ne tik sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
Vis dėlto kamera ne visada leidžia vienareikšmiškai nustatyti kaltininką. Į kadrą gali nepatekti kitas automobilis, šviesoforo signalas ar prieš susidūrimą atliktas manevras. Svarbias aplinkybes gali užgožti ir tamsa, krituliai bei atspindžiai.
Dėl to įrašas vertinamas kartu su vairuotojų paaiškinimais, įvykio vietos nuotraukomis, automobilių apgadinimais ir, prireikus, ekspertizių duomenimis.
Ne mažiau svarbu laiku išsaugoti pačią vaizdo medžiagą. Kadangi registratoriai dažnai filmuoja cikliškai, senesni failai ilgainiui pakeičiami naujais. K. E. Karpova pataria reikiamą įrašą išsaugoti kuo greičiau ir pasidaryti jo kopiją. Reikėtų išsaugoti ne tik susidūrimo momentą, bet ir vaizdą prieš jį bei po jo, o draudikui pateikti originalų, neredaguotą failą.
Praktikoje, pasak K. E. Karpovos, įrašo kartais prireikia tik vėliau, kai įvykio dalyviai pradeda nesutarti dėl aplinkybių. Tuomet gali paaiškėti, kad failas jau perrašytas.
Viešinti įrašą internete nerekomenduojama
Vaizdo registratoriaus įrašo išsaugojimas ir pateikimas policijai ar draudikui skiriasi nuo jo paskelbimo viešai, kur medžiagą gali pamatyti tūkstančiai žmonių.
I. Mauricienė aiškina, kad žmogus, savarankiškai viešindamas tokią informaciją, gali peržengti asmeninio naudojimo ribas. Tokiu atveju konkrečioje situacijoje gali būti taikomos BDAR nuostatos.
Privatus asmuo, registratoriumi filmuojantis su verslu ar profesine veikla nesusijusiais tikslais, paprastai patenka į vadinamąją namų ūkio išimtį, todėl BDAR jam netaikomas. Tačiau kai ši išimtis negalioja, asmens duomenys turi būti renkami laikantis BDAR principų ir turėti teisėtą pagrindą. Vertinant įrašo naudojimą svarbu atsižvelgti tiek į jo sukūrimo tikslą, tiek į vėlesnę paskelbimo vietą.
Viešinimas gali paveikti ne tik vairuotoją, kurio elgesį norėta parodyti. Vaizdo medžiagoje gali būti matomi nukentėję žmonės, vaikai ar kiti su ginču nesusiję asmenys.
I. Mauricienė primena, kad paviešinti eismo nelaimės vaizdai gali sukelti skaudžių išgyvenimų arba paskatinti patyčias. Žmonės, manantys, jog paskelbtu įrašu pažeistos jų teisės, priklausomai nuo aplinkybių gali kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą arba teismą.
Duomenų tvarkymo požiūriu nesvarbu, ar registratorius filmuoja važiuojantį automobilį, ar veikia stovėjimo režimu: abiem atvejais įrašoma aplinka.
Jeigu privačiam vairuotojui taikoma namų ūkio išimtis, BDAR nenustato konkretaus termino, kiek laiko galima saugoti įrašus. Vis dėlto I. Mauricienė nerekomenduoja jų laikyti nepagrįstai ilgai.
Jei įraše užfiksuotas incidentas ir medžiaga reikalinga savo teisėms ginti, konkretų failą patariama išsaugoti atskirai iki teisinių procesų pabaigos.