Kretingos rajono mokyklos vienos pirmųjų Lietuvoje masiškai atsisako privataus verslo tiekiamo maisto ir po dvidešimties metų vėl pradeda gaminti pačios. Dėl to kai kurių patiekalų kainos sumažėjo kelis kartus: sriuba, anksčiau kainavusi 3 eurus, dabar atsieina vos 1 eurą.
Darbėnų gimnazijoje pertraukų metu valgykla sulaukia daugybės mokinių. Ši ugdymo įstaiga jau metus maistą ruošia savarankiškai, o mokiniai sako aiškiai pajutę pokyčius.
Dvyliktokė Guoda teigia į mokyklos valgyklą einanti kasdien, nes maistas jai labai skanus. Jos bendramokslis Benas labiausiai išskiria vištieną – ji, pasak jo, labiau primena naminį maistą. Anksčiau patiekalai mokiniui atrodė tarsi pagaminti tik tam, kad būtų kuo pamaitinti, o dabar valgyti esą gerokai maloniau.
Privataus verslo mokyklų valgyklose nebeliko
Pastebėjusi pokyčius, Kretingos rajono savivaldybė nuo šio rugsėjo nutraukė sutartis su įmonėmis, kurios maistą tiekė dar trims mokykloms. Savivaldybė teigia, kad tokio masto pertvarką Lietuvoje pradėjo viena pirmųjų.
Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė sako, kad anksčiau kilo abejonių dėl maisto kokybės, paslaugų pasirinkimo ir mokiniams per didelių kainų.
Darbėnuose verslui tiekiant maistą sriuba kainavo 3 eurus, o dabar jos kaina siekia tik 1 eurą. Kepsnys su bulvėmis anksčiau atsieidavo 4–5 eurus, o šiuo metu kainuoja kiek daugiau nei 1 eurą.
Guoda pasakoja, kad dėl mažesnių kainų mokiniai dažniau renkasi valgyti mokykloje, o ne mieste. Anksčiau už pietus tekdavo mokėti apie 5 eurus, todėl kai kurie parduotuvėje rinkdavosi pigesnį „submariną“. Dabar, jos teigimu, mokykloje galima pavalgyti ir pigiau, ir skaniau.
Benas tvirtina, kad sočius pietus mokykloje galima nusipirkti už 2 eurus.
Atpiginimas savivaldybei kainavo beveik pusę milijono
Mažesnes patiekalų kainas ir atnaujintas valgyklas Kretingos rajono savivaldybei įrengti kainavo beveik pusę milijono eurų.
Kretingos meras Antanas Kalnius aiškina, kad mokyklų valgyklų infrastruktūra, anksčiau perduota privačiam sektoriui, per laiką buvo nusidėvėjusi, o dalies įrangos nebeliko. Todėl patalpas ir virtuvės įrangą teko atnaujinti iš esmės. Vien šiemet tam skirta 460 tūkst. eurų.
Savivaldybei taip pat teko pertvarkyti virėjų kolektyvus: vienose mokyklose darbuotojų komandą reikėjo tik papildyti, kitose – suburti iš naujo.
Vyriausioji mokyklos virėja Daiva Galdikienė pasakoja, kad ilgai buvo rengiamas naujas valgiaraštis. Siekta užtikrinti pasirinkimą, įvairovę ir sveikesnį maistą. Moksleiviai jau ragavo ir lašišos – kai kurie sakė, kad tokio patiekalo mokykloje anksčiau nebuvo, todėl nekantriai laukė, kada jo vėl gaus.
Pokyčiai neapsiėjo ir be sunkumų – verslininkai nenorėjo lengvai atsisakyti savo pozicijų. Meras pripažįsta, kad kilo konfliktinė situacija, tačiau, jo teigimu, sutartyse numatyti visi reikalingi aspektai, todėl savivaldybė neketina persigalvoti.
Nuo kitų metų rugsėjo savarankiškai maistą mokiniams turėtų pradėti ruošti ir likusios valstybinės Kretingos rajono mokyklos.