2026 m. spalio 12 d. mirė Aldona Petronelė Gaidienė – mylima Mama ir Močiutė, ilgametė lietuvių kalbos mokytoja, savo gyvenimą skyrusi šeimai, mokiniams ir Lietuvai.
Portalas „Trakų žemė“ skelbia, kad Aldona Petronelė gimė 1939 m. sausio 1 d. Strazdų kaime, netoli Šeštokų, prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Jos vaikystę lydėjo okupacija, pokario nepritekliai ir tremties grėsmė. Šeimai patekus į tremiamųjų sąrašus, mergaitei teko slapstytis ir kurį laiką gyventi atskirai nuo tėvų.
Visam gyvenimui jos atmintyje įsirėžė Šeštokuose matyti vaizdai, kai tremiamos šeimos buvo sodinamos į gyvulinius vagonus. Nors pačiai šeimai pavyko išvengti tremties, iš jų buvo atimta žemė, apribotos teisės, o nesaugumo jausmas išliko ne vienerius metus. Anksti netekusi tėvo, Aldona Petronelė vėliau ilgai slaugė sunkiai sergančią motiną.
Visą gyvenimą skyrė mokiniams ir lietuviškam žodžiui
Patirti sunkumai jos nesustabdė – ji atkakliai siekė išsilavinimo. Baigusi vidurinę mokyklą Marijampolėje, mokėsi dramos studijoje, dirbo bibliotekoje, o vėliau Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir filologijos studijas. Gavusi paskyrimą į Paluknį Trakų rajone, su šiuo kraštu susiejo visą likusį profesinį gyvenimą.
Daugiau kaip keturis dešimtmečius Aldona Petronelė dirbo lietuvių kalbos mokytoja ir išugdė daugybę mokinių kartų. Jos auklėtiniai ne kartą dalyvavo respublikinėse olimpiadose. 1982 metais, daugiausia jos pastangomis, Paluknio aštuonmetė mokykla tapo vidurine. Ši ugdymo įstaiga veikia iki šiol, o dabar turi gimnazijos statusą.
Net sulaukusi pensijos ji pedagoginės veiklos neatsisakė. Aldona Petronelė dirbo Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ir lietuvių kalbos mokytoja.
Mokytojos darbą ji laikė ne vien profesija, bet ir pašaukimu. Moksleiviams ji stengėsi perduoti ne tik lietuvių kalbos žinias, bet ir meilę gimtajam žodžiui, pagarbą savo krašto istorijai bei kultūrai. Jos pastangos turėjo tęsinį – dalis buvusių mokinių pasirinko pedagogo kelią ir toliau puoselėjo jos skiepytas vertybes.
Lietuvos Atgimimo metais Aldona Petronelė aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. Kartu su vyru Antanu Jonu ji dirbo rinkimų komisijose ir prisidėjo prie demokratinių pokyčių Lietuvoje. Už šią veiklą buvo apdovanota Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio medaliu.
Ją artimieji ir mokiniai prisimena kaip tvirtos valios, principingą, darbščią, tačiau kartu jautrią ir kitam žmogui dėmesingą asmenybę. Gyvenimo išbandymai jos nepalaužė – ji išsaugojo orumą, nesitaikstė su neteisybe ir liko ištikima savo įsitikinimams.
Savo pavyzdžiu ji skatino vaikus, anūkus ir mokinius siekti žinių, nebijoti kurti, domėtis pasauliu, menu bei teatru. Sąžiningumas, pagarba kitam, užuojauta silpnesniam ir pagalba tam, kam jos labiausiai reikia, buvo svarbiausios jos gyvenimo nuostatos. Ji tikėjo, kad net sudėtingiausiomis aplinkybėmis žmogus privalo išlikti žmogumi.
Didelę reikšmę Aldonos Petronelės gyvenime turėjo šeima. Su vyru ji užaugino tris vaikus ir susilaukė penkių anūkų. Nelengvais laikais savo rankomis pastatytas namas ir pasodintas sodas tapo jos darbštumo, rūpesčio artimaisiais bei gebėjimo kurti jaukius namus liudijimu.
Šiuose namuose visuomet buvo laukiami šeimos nariai, draugai ir svečiai. Kiekvienam užsukusiam Aldona Petronelė skirdavo laiko, dėmesio ir gerą žodį. Artimieji sako, kad namai ir toliau liks jų susitikimų vieta, saugosianti bendrus prisiminimus ir šeimos vertybes.
Artimieji dėkoja visiems, kurie atėjo palydėti Aldonos Petronelės į paskutinę kelionę, taip pat tiems, kurie negalėjo būti šalia, tačiau siuntė užuojautos ir palaikymo žodžius. Baltų gėlių gausa, nuoširdus dėmesys ir buvimas kartu sunkią valandą tapo didele paguoda.
Mamos atminimą, jos gyvenimo išmintį ir perduotas vertybes artimieji žada saugoti su meile ir dėkingumu.