„Moku PSD – privalomąjį sveikatos draudimą – ir viską, kas priklauso. Tačiau klausantis kalbų apie sveikatos apsaugą žodžių trūksta“, – dėl sudėtingo paslaugų prieinamumo piktinosi gyventojai. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikina, kad dalis paslaugų ateityje pacientams bus teikiama arčiau namų.
„Žinių radijo“ eteryje Marius prisistatęs vyras pasakojo, kad pas ortopedą traumatologą Santariškėse užsiregistravo balandį, tačiau vizito, kaip tikimasi, sulauks tik kitų metų sausį.
Vyras teigė nebesuprantantis, kodėl verta mokėti už sveikatos draudimą, kai oficialūs pažadai neatitinka jo patirties. Jo teigimu, su panašia situacija susiduria ir daugelis pažįstamų: eilės ilgėja nepriklausomai nuo to, ar žmogus moka, ar nemoka, todėl pacientai renkasi privačias įstaigas, kur pas specialistus patenka gerokai greičiau.
Pandemija pakeitė pacientų srautus
L. Kukuraitis dabartines problemas siejo su po COVID-19 pandemijos susiformavusia situacija. Pasak ministro, nemažai, ypač lengviau organizuojamų, paslaugų persikėlė į privatų sektorių. Dėl to viešosios įstaigos kai kuriose srityse nebesugeba tinkamai atlikti funkcijų, kurias turėtų užtikrinti.
Ministras taip pat pabrėžė, kad viena sudėtingiausių problemų yra gydytojų perėjimas į lengviau organizuojamą ir finansiškai patrauklesnę mediciną. Dėl šios priežasties, paskirstant kitų metų finansavimą, prioritetas teikiamas viešajam sektoriui.
Paslaugas žada priartinti prie pacientų
Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad kitąmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas bus perteklinis, o jo augimas sieks 12,9 proc. Prie didesnių pajamų prisidės ir valstybė – už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis papildomai bus skirta 172 mln. eurų.
L. Kukuraitis teigė, kad papildomas finansavimas sudarys sąlygas spręsti paslaugų prieinamumo, eilių, taip pat brangių kompensuojamųjų vaistų problemas. Jo teigimu, kai kuriose vietovėse gimdyvėms iki artimiausio akušerijos skyriaus jau dabar tenka važiuoti 100 kilometrų.
Siekiant, kad tam tikros paslaugos būtų teikiamos kuo arčiau gyventojų, joms numatomas papildomas bazinis apmokėjimas. Tai reiškia, kad įstaigoms būtų mokama ne tik pagal suteiktų paslaugų kiekį, bet ir už tai, kad paslauga konkrečioje teritorijoje apskritai būtų prieinama.
Tokiu būdu planuojama finansuoti pediatrijos, akušerijos ir insulto klasterio paslaugas. Insulto atveju, ministro teigimu, ypač svarbus greitas intensyviosios terapijos ir kitų reikalingų padalinių pasiekiamumas. Kadangi šių paslaugų tinklas teritoriniu požiūriu jau yra retas, jo toliau mažinti neketinama. L. Kukuraitis taip pat nurodė, kad panašių atokumo problemų gali būti ir pediatrijoje.
Medikų sąjūdžio atstovė: sistema neišsivaduoja iš planinės ekonomikos
Vis dėlto dėl planuojamo PSDF lėšų paskirstymo abejojama, ar pacientai iš karto pajus pagerėjimą. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė, kad fondo augimas neatspindi realaus apmokėjimo už paslaugas didėjimo.
Jos vertinimu, gydymo įstaigoms būtų svarbu, jei finansavimas bent pasivytų infliaciją. A. Gerliakienė taip pat atkreipė dėmesį į viešųjų gydymo įstaigų milijonines skolas, kurios, jos teigimu, sveikatos sistemoje metų metus pateisinamos krize, pandemija ar kitomis priežastimis. Ji mano, kad pagrindinė problema – sistema vis dar neišsivaduoja iš planinės ekonomikos.
L. Kukuraitis su tokiu vertinimu nesutiko. Ministro teigimu, dabartinius sunkumus lemia per maži biudžetai. Dalis lėšų, jo sakymu, nukreipiama į viešąjį sektorių tam, kad atsirastų išteklių gydytojams realiai teikti paslaugas, o ne tik būti priskirtiems konkrečiai įstaigai.
Ar teks didinti įmokas?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sakė, kad pacientams sudėtinga suprasti, kur kreiptis dėl nemokamos paslaugos, kai viešosios ir privačios gydymo įstaigos supriešinamos.
Parlamentarė abejojo, ar šiemet vienam gyventojui numatytas 1009 eurų krepšelis gali patenkinti visų pacientų poreikius. Ji priminė, kad didelę visuomenės dalį sudaro vyresni žmonės, o vaikams taip pat reikia daug sveikatos priežiūros paslaugų.
J. Sejonienės teigimu, poreikis sveikatos paslaugoms dešimtmečiais viršija finansines galimybes. Todėl, jos manymu, valstybė turėtų tartis su gyventojais, kaip įgyvendinti jų lūkesčius. Parlamentarė pabrėžė, kad PSD įmokos ir pats PSDF biudžetas yra per maži, o kitose šalyse draudimo įmokos dažnai būna gerokai didesnės.
Ambicija sumažinti eiles susitraukė iki 10 procentų
J. Sejonienė taip pat atkreipė dėmesį, kad anksčiau skelbta ministro ambicija gydytojų eiles sumažinti 30 proc. rengiant PSDF biudžetą sumažėjo iki 10 proc.
L. Kukuraitis atsakė, kad 10 proc. yra preliminarus vertinimas. Jo teigimu, paslaugų finansavimas augs 11 proc., todėl turėtų atsirasti tiek pat didesnės galimybės pacientams jas gauti.
2027 metų PSDF biudžetas sieks beveik 4,9 mlrd. eurų
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2027 m. PSDF pajamos turėtų sudaryti 4,863 mlrd. eurų, o išlaidos – 4,760 mlrd. eurų.
Apie 95 proc. pajamų ir toliau sudarys PSD įmokos. Dirbančiųjų įmokos kitąmet turėtų siekti 3,24 mlrd. eurų – 8,4 proc. daugiau nei šiemet. Valstybės įmokoms už jos lėšomis draudžiamus gyventojus numatoma 1,4 mlrd. eurų, arba beveik 297 mln. eurų daugiau nei šiais metais.
Bendra PSDF pajamų suma turėtų padidėti 554 mln. eurų. Iš jų 103,1 mln. eurų bus skirta fondo rezervui, o likusios lėšos – sveikatos sistemos reikmėms.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatoma skirti 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiemet, neįskaičiuojant lėšų perskirstymo tarp išlaidų eilučių. Ši suma sudarys apie 72 proc. visų PSDF išlaidų. Papildomas finansavimas būtų naudojamas paslaugų plėtrai, naujiems baziniams mokėjimams ir esamų mokėjimų bei bazinių kainų indeksavimui.
Daugiau kaip 912 mln. eurų planuojama skirti vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai. Augančioms jau kompensuojamų vaistų išlaidoms padengti taip pat bus skirta dalis papildomo finansavimo, o naujiems kompensuojamiesiems vaistams iš rezervinio sąrašo numatoma 13 mln. eurų.
Skaitmeninių sveikatos sprendimų plėtrai planuojama 15 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros bei Išankstinės pacientų registracijos informacinių sistemų eksploatavimui ir plėtrai. Dar 3 mln. eurų numatoma skirti gydymo įstaigų sveikatos duomenų skaitmenizavimui ir saugumui stiprinti; vėliau ši suma turėtų didėti.
Prognozuojama, kad kitąmet PSDF pajamos išlaidas viršys 103,1 mln. eurų. Šį perteklių planuojama pervesti į rezervą ir prireikus panaudoti viršsutartinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
2026 m. pradžioje PSDF rezerve buvo 940 mln. eurų, arba 21,8 proc. metinių fondo pajamų. 2026 m. į rezervą dar planuojama pervesti 140 mln. eurų. 2027 m. rezervas turėtų siekti 873 mln. eurų, arba 17,9 proc. metinių PSDF pajamų. Prognozuojama, kad 2028 m. jis sudarys 5,195 mlrd. eurų, o 2029 m. – 5,395 mlrd. eurų.