Pasaulyje atgarsio sulaukė Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve’o Witkoffo pareiškimas, kuriame Vladimiras Putinas, nepaisant ketverius metus Ukrainoje trunkančių kruvinų atakų, buvo pavadintas „humanistu“. Kyla klausimas, ar tai reiškia atvirą JAV atsitraukimą nuo Kyjivo, ar tėra skandalingas diplomatinis žaidimas.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėta su politologu Linu Kojala.
S. Witkoffas dėkojo V. Putinui ir pavadino jį humanistu. Tai įvyko po kitų sprendimų bei pareiškimų, tarp jų – rusiško dyzelino klausimo ir to, kad Jungtinės Valstijos Rusijai nepritaikė sankcijų pagal vadinamąjį Grahamo įstatymą. Todėl kyla klausimas, ar tokiu būdu D. Trumpas taip atvirai demonstruoja savo poziciją Kremliaus lyderio atžvilgiu.
Nors S. Witkoffas kalbėjo apie išlaisvintą kalinį, Ukrainai tokie žodžiai apie V. Putiną yra ypač skausmingi. Rusijos prezidentas kiekvieną dieną bombarduoja Ukrainos miestus, o per šias atakas žūsta civiliai. Dronų ir raketų smūgių skaičius per antrąją D. Trumpo kadenciją tik didėjo. Todėl V. Putiną vadinti kuo nors kitu nei žmogumi, tiesiogiai atsakingu už brutalią agresiją, nėra pagrindo.
Be to, tai nėra pirmas toks S. Witkoffo pareiškimas. Dar praėjusiais metais jis iš Maskvos D. Trumpui gabeno Kremliaus aplinkos žmonių nupieštus portretus ir teigė, kad V. Putinas siekia taikos bei derybų.
Ukrainai svarbiausia, kad palanki retorika agresoriaus atžvilgiu nevirstų sprendimais, kurie susilpnintų jos gynybą. Kol kas, L. Kojalos vertinimu, didžioji dalis sprendimų, galinčių labiausiai pakenkti Ukrainai, nėra priimti.
Ar Ukraina iš tiesų artėja prie taikos?
D. Trumpas tvirtina, kad taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau ir kad susitarimas turėtų būti pasirašytas šių metų pabaigoje. Panašiai kalba ir Kremlius. Tačiau kol kas nėra pagrindo manyti, kad karas iš tikrųjų artėja prie pabaigos.
Tai rodo ir Kremliaus atstovų komentarai. Europos šalys kartu su JAV ir Ukraina Maskvai teikia konkrečias idėjas, kaip sustabdyti karą. Pirmiausia siūlomos paliaubos, karo veiksmų nutraukimas ir derybų tęsimas, tačiau Kremlius tokius pasiūlymus visiškai atmeta.
Kol kas vienintelis apčiuopiamas S. Witkoffo vizito Maskvoje rezultatas – lapkritį planuojamas trišalis žemesnio rango pareigūnų iš JAV, Ukrainos ir Rusijos susitikimas. Jis turėtų atnaujinti dialogą, tačiau tai nėra proveržis. Toks susitikimas neleidžia manyti, kad V. Putinas atsisakys plano per žiemą smogti Ukrainos energetikos sektoriui ir kitiems taikiniams, tikintis geresnės padėties kitų metų pradžioje.
Jungtinės Valstijos ragina kuo greičiau surengti trišalį susitikimą, o to paties siekia ir Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto kol kas vyksta tik pokalbiai, o ne tikros derybos. Derybomis galima vadinti procesą tuomet, kai šalys tariasi dėl konkrečių klausimų ir abi turi daryti nuolaidų.
Ukraina jau sutinka su paliaubomis ir dabartinės fronto linijos įšaldymu, nors tai neatitinka jos tikslo išvaduoti okupuotas teritorijas. Suprantama, kad greitai to pasiekti nepavyks.
Rusijos pozicija nesikeičia. V. Putinas reikalauja ne tik okupuoti likusią Donbaso dalį, bet ir įkurti papildomą buferinę saugumo zoną už Donecko srities ribų. Tai rodo, kad Rusija nesirengia pradėti realių derybų ir tikisi savo tikslus įgyvendinti karinėmis priemonėmis. Todėl kyla klausimas, kodėl JAV nenaudoja visų turimų svertų spaudimui Rusijai ir daugiau kritikos skiria Ukrainai.
JAV žvalgybos informacija Ukrainą pasiekia, tačiau svarbūs indikatoriai išlieka
D. Trumpo pasiuntiniai kritikavo V. Zelenskį dėl aštrių jo pasisakymų apie JAV prezidentą ir Jungtines Valstijas. Nors pastarosiomis dienomis emocinė įtampa ir neigiama retorika sustiprėjo, praktiniai sprendimai kol kas nerodo, kad bendradarbiavimas būtų nutrauktas.
Žvalgybinė informacija Ukrainą, nors ir su trikdžiais, tebepasiekia. Dėl „Starlink“ JAV administracija taip pat nekalba apie ketinimą visiškai atjungti šią paslaugą.
Vis dėlto Ukrainos atstovai tvirtina, kad „Starlink“ veikimas ir žvalgybinės informacijos teikimas buvo prislopinti bei sumažinti. L. Kojalos teigimu, tai yra svarbūs indikatoriai. Jei tokia padėtis būtų ne trumpalaikių techninių sutrikimų, trunkančių kelias dienas, o ilgalaikio proceso dalis, Ukrainai tai taptų didele problema. Net ir laikini trikdžiai brangiai kainuoja, nes dėl jų galima atremti mažiau atsakomųjų atakų.
Kol kas, politologo vertinimu, pagrindo manyti, kad situacija kryptingai blogėja, nėra. Ukraina teigia, kad žvalgybinė informacija ją ir toliau pasiekia, o „Starlink“ sutrikimus tikimasi netrukus pašalinti. Svarbus ir JAV ginkluotės bei amunicijos pardavimas, kurį finansuoja Europos valstybės.
Šie trys elementai – žvalgybos informacija, „Starlink“ veikimas ir ginklų bei amunicijos tiekimas – padeda įvertinti, ar V. Putinui palanki retorika virsta konkrečiais sprendimais. Kol kas skirtumas tarp viešų pareiškimų ir praktinių veiksmų išlieka didelis.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.