Ukrainijoje gyvenantis Mychailas Rudenka netrukus minės 102-ąjį gimtadienį, tačiau jo kasdienybė mažai primena pasyvų gyvenimą. Vyras pats prižiūri daržą, rūpinasi bitėmis, daug skaito, dainuoja ir kasdien mankštinasi. Jis taip pat teigia, kad skaitydamas vis dar apsieina be akinių.
Apie ilgaamžį ukrainietį praneša naujienų portalas „Suspilne Poltava“. Mychailas gyvena Naujosios Oleksandrivkos kaime, Poltavos srityje, ir šiuo metu yra vienintelis šios gyvenvietės gyventojas.
Daržą ir avilius prižiūri savo rankomis
Nors spalį jam sukaks 102 metai, vyras stengiasi kuo daugiau kasdienių darbų atlikti pats. Šiemet jo darže užaugo agurkai, pomidorai, melionai ir arbūzai. Kai kurioms užduotims reikia artimųjų pagalbos, tačiau nemažai darbų Mychailas vis dar įveikia savarankiškai.
Jis pasakojo, kad mažus pomidorus augina šalia melionų ir arbūzų, o didesnes piktžoles pats išpjauna. Vėliau vaikai ir anūkai padeda išravėti daržą. Agurkus vyras taip pat skina pats, nes tai būtina daryti kiekvieną dieną.
Ilgaamžis nepamiršta ir bičių. Nors anksčiau svarstė avilius išvežti, galiausiai nusprendė juos pasilikti. Šiemet iš dviejų avilių jis surinko aštuonis trijų litrų stiklainius medaus.
„Aš labai daug skaitau ir labai daug dainuoju“, – apie savo pomėgius sakė Mychailas.
Jis gimė, užaugo ir didžiąją gyvenimo dalį praleido tame pačiame kaime. Po Antrojo pasaulinio karo, per kurį buvo sužeistas į koją ir tapo neįgalus, vyras dirbo agronomu, prižiūrėjo sodą, bites ir ėjo vadovaujamas pareigas kolūkyje.
Mychailo žmona mirė 2002 metais, būdama 80-ies. Nuo tada jis gyvena vienas, tačiau artimųjų palaikymo nestokoja: dukra, anūkai ir proanūkiai jį aplanko bei padeda atlikti sunkesnius darbus.
Vyras prisiminė, kad po nelaimingo kritimo žmona buvo išvežta gydytis, tačiau jos išgelbėti nepavyko. „Po to aš likau vienas“, – pasakojo jis.
Rytą pradeda neįprastu ritualu
Kalbėdamas apie gerą savijautą, Mychailas išskyrė rytinę ir vakarinę mankštą. Jis masažuoja ausis, kaklą, pakaušį, krūtinę ir pilvą, nes mano, kad tokie ritualai padeda išlaikyti gerą savijautą.
Vyras taip pat vandenį laiko piramidės formos konstrukcijose, tikėdamas, kad taip jis įgyja gydomųjų savybių. Vis dėlto toks įsitikinimas nėra moksliškai patvirtintas ilgaamžiškumo būdas.
Kasdienėje mityboje Mychailas pirmenybę teikia daržovėms, vaisiams, košėms ir pieno produktams. Mėsos jis valgo nedaug, o rytais, kaip pats pasakoja, išgeria du žalius kiaušinius.
Jo teigimu, kiaušinius jis vartoja tuščiu skrandžiu, o dažniausiai verdu sorų košę, kurią laiko naudinga širdžiai. Mėsos esą stengiasi nepadauginti, nes mano, kad ji paspartina senėjimą.
Vis dėlto tai tėra asmeninė Mychailo patirtis ir jo įsitikinimai, o ne įrodymas, kad būtent tokia mityba lemia ilgą gyvenimą.
Vyras mano, kad ilgaamžiškumui svarbus ne vien judėjimas, bet ir santykis su kitais žmonėmis. Jis pasakojo visą gyvenimą stengęsis padėti aplinkiniams ir už tai neprašyti atlygio.
Kai turėjo motociklą, žmones, kuriems reikėdavo nuvykti į ligoninę, Mychailas nuveždavo nemokamai. Jis sakė, kad už pagalbą pinigų neimdavo, nes jam pakakdavo žinojimo, jog padarė gerą darbą.
Ilgaamžis taip pat stengiasi nepasiduoti nerimui. Jei pabunda prastos nuotaikos, atsisėda ir pradeda dainuoti. Pasak jo, po kelių dainų energija sugrįžta, pagerėja savijauta ir jis vėl gali linksmai tęsti dieną.