Lietuvoje mažėja nedirbančių jaunuolių, tačiau Užimtumo tarnybos duomenys atskleidžia kitą problemą – daugiau nei pusė jaunų jos klientų neturi profesinio pasirengimo.
Šiuo metu darbo ieško 29 tūkst. jaunuolių. Tai yra 4 tūkst. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Didžiausią registruotų jaunų klientų dalį sudaro profesinės kvalifikacijos neturintys žmonės – jie sudaro 52 proc.
Aukštąjį išsilavinimą turi 22 proc. jaunų Užimtumo tarnybos klientų, profesinį – 26 proc.
Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė teigia, kad daliai jaunuolių įgyti kvalifikaciją trukdo ilgas mokymosi laikas, abejonės dėl mokymo kokybės ir galimybių pritaikyti įgytas žinias darbo rinkoje.
Dėl to daugelis jaunuolių pirmiausia siekia kuo greičiau pradėti savarankišką gyvenimą – įsidarbinti arba imtis nuosavo verslo.
Anot I. Nomeikienės, dalis jaunuolių renkasi trumpus kursus ar savarankišką mokymąsi. Jos teigimu, neretai neįvertinama ilgalaikė perspektyva, sunkiai prisiimami įsipareigojimai, trūksta nuoseklumo ir norima greito rezultato. Vienu didžiausių iššūkių išlieka neaktyvūs jaunuoliai, kurie mažiausiai linkę naudotis jiems pritaikytomis paslaugomis.
Jaunimo lūkesčiai skirtinguose regionuose nevienodi
Užimtumo tarnybos duomenimis, nekvalifikuotu darbu domisi 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių. Vis dėlto šis rodiklis skirtingose savivaldybėse smarkiai skiriasi.
Vilniuje nekvalifikuoto darbo ieško 8,8 proc. jaunuolių, Kaune – 13 proc., Vilniaus rajone – 13,6 proc., o Kauno rajone – 13,9 proc. Kai kuriose mažesnėse savivaldybėse ši dalis peržengia 50 proc.
I. Nomeikienė pabrėžia, kad jaunuoliai dažnai nenori dirbti sunkaus, nekvalifikuoto darbo, net ir neturėdami išsilavinimo.
Jauni žmonės dažniau pageidauja „švaresnio“ ir lankstesnio darbo, pavyzdžiui, marketingo, administravimo ar IT srityse. Tačiau neturintiems kvalifikacijos, pasak jos, dažniausiai galima pasiūlyti tik žemos kvalifikacijos pozicijas arba Užimtumo tarnybos paslaugas, padedančias įgyti profesiją.
Palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, jaunimas dažniau domisi aptarnavimo srities darbais. Jauni žmonės sutiktų dirbti barmenais, padavėjais, pardavėjais ir kitose panašiose pozicijose. Juos taip pat domina darbas biuruose.
Pirmąjį šių metų pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst. jaunuolių. Vidutiniškai per mėnesį įdarbinama apie 5,3 tūkst. jaunų žmonių, dar maždaug 750 pradeda veiklą pagal verslo liudijimus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 dieną didžiausias jaunimo nedarbas buvo Kauno apskrityje – 8,4 proc. Mažiausias jis fiksuotas Šiaulių apskrityje, kur siekė 5,5 proc.