Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje ilgą laiką buvo vertinami kaip vienas taupiausių pasirinkimų, ypač tiems, kurie per metus įveikia didelius atstumus. Tačiau dyzelino kainai pakilus virš 2 eurų už litrą, jų ekonominis pranašumas prieš elektromobilius pastebimai mažėja.
Skaičiavimai rodo, kad per metus nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų vien degalams ir elektrai išleidžiamų pinigų skirtumas gali viršyti 2 tūkst. eurų. Vis dėlto galutinę elektromobilio naudą lemia ne tik rida. Ne mažiau svarbu, kur automobilis įkraunamas ir kokia elektros kaina taikoma.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektromobilių šalies keliuose sparčiai daugėja. 2026 metų rugsėjį Lietuvoje buvo įregistruoti 2 673 elektriniai lengvieji automobiliai – 39,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Į šią kategoriją patenka tiek visiškai elektra varomi automobiliai, tiek iš elektros tinklo įkraunami hibridai. Spalio pradžioje jų Lietuvoje iš viso buvo 62 974, o prieš metus – 40 276.
Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią šalies lengvųjų automobilių parko dalį, tačiau elektromobilių skaičiaus augimas rodo palaipsnį vairuotojų pasirinkimų pokytį.
Automobilių nuomos bendrovės „Europcar Lietuva“ vadovo Einoro Čiagaus vertinimu, vienas pagrindinių kriterijų renkantis transporto priemonę yra jos poveikis asmeniniam ar įmonės biudžetui. Anot jo, prieš kelerius metus elektromobilis daugeliui atrodė brangus ir nepraktiškas, tačiau tobulėjančios technologijos bei didėjančios degalų kainos keičia šį vertinimą. Elektromobiliai vis dažniau pasirenkami ir dėl galimybės sumažinti išlaidas.
Dyzelinis visureigis ar elektromobilis: kiek kainuoja 100 kilometrų?
Pakilus dyzelino kainoms, ankstesni vairuotojų skaičiavimai apie ekonomiškiausią automobilį ne visada išlieka teisingi.
Jeigu dyzelinis visureigis 100 kilometrų sunaudoja 7 litrus degalų, o litro kaina siekia 2,21 euro, tokia kelionė kainuoja 15,47 euro.
Panašaus dydžio elektromobilio, sunaudojančio 20 kWh energijos 100 kilometrų, išlaidos būtų mažesnės, jei automobilis kraunamas namuose. Kai viena kilovatvalandė kainuoja 0,25 euro, tokio atstumo įveikimas kainuotų 5 eurus.
Taigi pagal šį pavyzdį vien energijai dyzeliniu automobiliu išleidžiama daugiau nei tris kartus tiek, kiek elektromobiliu.
E. Čiagus pabrėžia, kad kuo didesnė metinė rida, tuo ryškesnis gali būti elektromobilio pranašumas. Tačiau vertinant bendrą automobilio kainą būtina atsižvelgti ir į įsigijimo arba nuomos, draudimo bei techninės priežiūros išlaidas.
Kraunant viešojoje stotelėje sutaupoma mažiau
Elektromobilio eksploatacijos kaina labai priklauso nuo to, ar jį galima įkrauti namuose arba darbovietėje. Viešosiose stotelėse elektra paprastai kainuoja brangiau, todėl skirtumas tarp elektromobilio ir dyzelinio automobilio sumažėja.
Jeigu viešojoje stotelėje viena kilovatvalandė kainuotų 0,50 euro, o elektromobilis 100 kilometrų sunaudotų 20 kWh, tokia kelionė atsieitų 10 eurų.
Nors tai vis dar mažiau nei 15,47 euro, reikalingi dyzeliniu visureigiu nuvažiuoti tą patį atstumą, metinis sutaupymas būtų gerokai kuklesnis. Per metus įveikiant 20 tūkst. kilometrų, jis siektų maždaug 1 094 eurus.
Dėl to sprendžiant, kurį automobilį rinktis, neužtenka palyginti deklaruojamas energijos sąnaudas. Reikia įvertinti ir realias įkrovimo sąlygas. Didžiąją dalį elektros pagal namų tarifą galintis įsigyti vairuotojas elektromobiliu gali važiuoti gerokai pigiau, o dažnai naudojantis brangesnėmis greitojo įkrovimo stotelėmis finansinis skirtumas bus mažesnis.
Galutinį rezultatą gali pakeisti elektros tarifas
E. Čiagaus teigimu, elektromobilių ekonomika susijusi ne tik su mažesniu energijos poreikiu, bet ir su galimybe dalį elektros pasigaminti Lietuvoje.
Jo vertinimu, benzino ir dyzelino atveju Lietuva priklauso nuo importuojamų išteklių, o elektrą galima gaminti šalies viduje. Nors biržos kainos smarkiai svyruoja, vartotojams tai gali būti naudinga.
Kintamą elektros tarifą pasirinkę gyventojai, galintys patys pasirinkti automobilio įkrovimo laiką, gali krauti jį tada, kai energija kainuoja mažiau.
Pigiausias laikas ne visada būna naktį. Elektros kainą lemia gamybos ir vartojimo santykis, todėl kai kuriomis dienomis ji gali sumažėti ir vidurdienį, ypač kai daug elektros pagamina saulės elektrinės.
Ilgainiui auganti vietinė elektros gamyba galėtų mažinti Lietuvos transporto sektoriaus priklausomybę nuo importuojamos naftos bei jos kainų svyravimų.
Vis dėlto vien kelionės kainos nepakanka norint nuspręsti, ar verta dyzelinį automobilį keisti elektromobiliu. Taip pat svarbu įvertinti pradinę investiciją, automobilio vertės kritimą, naudojimo laikotarpį ir per metus nuvažiuojamą atstumą.