Lietuvoje fiksuojamas mažiausias gimstamumas per kelis dešimtmečius, nors šeimos gauna finansinę paramą, o tėvams suteikiamos vienos ilgiausių motinystės atostogų Europoje. Vis dėlto ekspertai ir visuomenė nesutaria, kas iš tiesų lemia žmonių sprendimą turėti vaikų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. bendrasis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siekė 6,1 vaiko tūkstančiui gyventojų – tai mažiausias rodiklis nuo 1994 m. Suminis gimstamumo rodiklis sudarė 1,04 vaiko vienai moteriai.
Gimstamumas mažėja nepaisant gerėjančių vaikų auginimo sąlygų. Lietuvoje motinystės atostogos yra vienos ilgiausių Europoje, o išmokos už vaikus ir mokami vaiko pinigai daugeliu atvejų lenkia kitose Europos šalyse skiriamą paramą.
Todėl kyla klausimas, kodėl finansinės priemonės neskatina žmonių susilaukti daugiau vaikų.
Izraelis pateikiamas kaip išskirtinis pavyzdys
Ekonomistas R. Kuodis teigė, kad su gimstamumo skatinimo užduotimi iš esmės susitvarko tik viena valstybė – Izraelis.
Savo įraše jis rašė, kad vien biudžeto lėšomis ir didesne skola demografinių problemų išspręsti nepavyks. Jo vertinimu, svarbiausia kova vyksta kultūrinėje, o ne finansinėje srityje, ir tam nebūtini milijardai.
Nuoroda į išsamesnį jo komentarą buvo pasidalyta ir su lrt.lt publikacija. Portalui R. Kuodis sakė, kad visuomenė pralaimėjo vadinamąjį kultūrinį karą ir vis mažiau suvokia, kokią laimę bei pilnatvę gali suteikti vaikai.
Ekonomisto nuomone, kalbant apie gimstamumą dažniausiai akcentuojamos mokesčių lengvatos ir kitos finansinės paskatos. Tačiau svarbiausia kompensacija, kurią žmonės turėtų matyti, yra patys vaikai ir jų kuriamas emocinis ryšys.
R. Kuodis taip pat siūlė keisti požiūrį į ateitį: visuomenėje esą turėtų būti daugiau suvokimo, kad senatvėje vaikų neturintys žmonės gali jaustis vieniši. Jo teigimu, žmonės pernelyg daug dėmesio skiria vaikų auginimo kainai ir per mažai – džiaugsmui, meilei bei pilnatvei, kurią šeimai gali suteikti vaikai.
Ekonomisto mintys įžiebė diskusiją
R. Kuodžio įrašas sulaukė aktyvių komentarų. Viena moteris atkreipė dėmesį, kad apie gimstamumo didinimą dažniausiai diskutuoja vyrai, nors vaikus gimdo moterys. Jos manymu, pirmiausia reikėtų apklausti reprodukcinio amžiaus moteris ir diskusijas rengti tarp jų.
Kita komentatorė teigė, kad gimstamumo mažėjimas nėra kultūros klausimas – jis tiesiog atspindi moterų norą gyventi geriau. Ji taip pat pabrėžė, kad moterys esą pagaliau galės užsidirbti normalias pensijas.
Į diskusiją įsitraukė verslininkas Mindaugas Busila. Jo vertinimu, dėl mažėjančio gimstamumo kalta ne vien besikeičianti visuomenės pasaulėžiūra, bet ir valstybės politika. M. Busila tvirtino, kad finansavimas buvo mažinamas, šeimos vis labiau apmokestinamos, o būstas tapo mažiau prieinamas ir brangesnis.
Verslininkas taip pat lygino dabartinę situaciją su ankstesniais laikais, kai seneliai vasaras leisdavo su anūkais. Jo teigimu, šiandien seneliai, gaudami didesnes pensijas, dažnai renkasi kitą veiklą, o dabartinė demografijos padėtis esą yra kryptingos politikos rezultatas.
Kiti komentatoriai abejojo, ar Lietuva gali būti lyginama su Izraeliu. Jie pabrėžė didelius kultūrinius ir religinius skirtumus. Vienas jų teigė, kad Izraelyje religija gimstamumo rodikliui daro didelę įtaką, o kitas komentatorius aštriai kritikavo kultūras, kuriose moterys, jo žodžiais, neturi teisės viešumoje pasirodyti atidengtais veidais.
Dar vienas diskusijos dalyvis ironizavo, kad norint pasiekti tokį gimstamumą reikėtų išlaikyti religinę bendruomenę, kuri nedirbtų, o studijuotų religinius tekstus.
Finansinės paskatos gimstamumą veikia ribotai
Ekonomistas N. Mačiulis aiškino, kad anksčiau dviejų kambarių bute auginti du vaikus buvo laikoma įprastu gyvenimo modeliu. Šiandien daugeliui toks gyvenimo kokybės standartas nebeatrodo patrauklus.
Jo teigimu, finansinė pagalba šeimoms yra svarbi kovojant su skurdu ir kompensuojant tėvams prarastas pajamas. Tačiau vien kaip gimstamumo didinimo priemonė pinigai veikia labai ribotai.
N. Mačiulis pateikė Vengrijos pavyzdį. Ši šalis šeimos ir vaikų paramai skiria apie 5 proc. BVP, tačiau gimstamumas ten taip pat sumažėjo: prieš kelerius metus siekęs 1,6 vaiko vienai moteriai, pernai jis nukrito iki 1,3.
Ekonomistas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog šeimų, ypač daugiavaikių, nereikia remti ar nereikia ieškoti būsto įperkamumą didinančių sprendimų. Tačiau jis ragino nesitikėti, kad vien tokios priemonės iš esmės pakeis gimstamumo statistiką.
Sprendimus dėl vaikų lemia ir asmeninė patirtis
Krizinio nėštumo centro atstovai teigė, kad diskusijose apie mažėjantį gimstamumą dažniausiai klausiama, kodėl žmonės nenori arba negali turėti vaikų. Rečiau analizuojama, kokios patirtys skatina tapti tėvais ir kas nutinka, kai nėštumas, gimdymas ar gyvenimas po gimdymo neatitinka lūkesčių.
KNC projektų koordinatorė Simona Neverienė sakė, kad nors gimstamumas mažėja, į centrą besikreipiančių moterų skaičius išlieka panašus. Daugėja moterų, kurioms reikia pagalbos po persileidimo ar susidūrus su sunkumais po gimdymo. Pagalbos vis dažniau ieško ir vyrai, norintys padėti savo partnerėms.
Pasak S. Neverienės, moterims svarbu turėti saugią erdvę, kurioje jos būtų išklausytos ir nesmerkiamos. Krizinį nėštumą gali lydėti įvairios aplinkybės: žinia apie galimas vaiko sveikatos problemas, santykių sunkumai, partnerio spaudimas ar nesaugumas dėl materialinės padėties.
KNC duomenimis, per 2025 metus organizacija suteikė 1583 nemokamas specialistų konsultacijas 383 žmonėms: 365 moterims ir 18 vyrų. Į centrą kreiptasi dėl krizinio nėštumo, persileidimo, naujagimio netekties, nėštumo nutraukimo patirties ir emocinių sunkumų po gimdymo.
Moterims taip pat buvo teikiama materialinė ir finansinė parama, rengiamos savitarpio pagalbos grupės. Praėjusiais metais pagalbą gavusioms moterims gimė 92 vaikai.
S. Neverienė pabrėžė, kad pagalbos reikia ne tik krizės metu. Pastaraisiais metais daugiau moterų kreipiasi dėl emocinių sunkumų po gimdymo, o jų savijautai daugiau dėmesio skiria ir sveikatos priežiūros specialistai.
Ji ragino būti jautriems nėščiosioms ir nepamiršti moters po gimdymo – klausti ne tik apie kūdikį, bet ir apie pačią mamą, jos savijautą bei pagalbos poreikį.
Mažesnis gyventojų skaičius nebūtinai reiškia tragediją
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad Europoje yra ne viena valstybė, kurioje gyventojų mažiau nei Lietuvoje, tačiau jų konkurencingumas ir gyvenimo kokybė yra aukštesni.
Jo teigimu, gyventojų skaičiaus sureikšminimas vis labiau primena praėjusio amžiaus technologijų, ideologijų ir aktualijų palikimą. Nors gyventojų skaičius svarbus darbo pasiūlai ir bendrai paklausai, maža ir atvira Lietuvos ekonomika auga pirmiausia dėl išorinio konkurencingumo bei gebėjimo eksportuoti prekes ir paslaugas, ypač į Europos Sąjungos šalis.
Darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose išlieka aktualus: kas penkta įmonė nurodo, kad tai riboja jos plėtrą. Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ši problema turėtų mažėti.
Jis pabrėžė spartų dirbtinio intelekto vystymąsi. Naujausi modeliai vis mažiau atsilieka nuo žmonių, kuria programinę įrangą, analizuoja duomenis, komponuoja muziką ir atlieka užduotis, kurios anksčiau buvo laikomos išskirtinai žmogaus intelekto sritimi.
N. Mačiulis taip pat kalbėjo apie humanoidinių robotų pažangą. Jų kaina mažėja, o robotai atlieka vis sudėtingesnius darbus ne tik sandėliuose ar gamyklose, bet ir slaugos namuose. Technologijų pažanga, jo teigimu, ilgainiui leis perimti dalį žmogaus vaidmens ir kariuomenėje.
Didžiausias dėmesys turėtų tekti švietimo kokybei
N. Mačiulis ragino pripažinti, kad vaikų turėjimas yra asmeninis sprendimas, kurio neįmanoma pasiekti vien politikų raginimais ar finansinėmis paskatomis. Todėl, jo manymu, reikėtų daugiau dėmesio skirti problemoms, kurios kyla mažėjant gyventojų, ypač darbingo amžiaus žmonių, skaičiui.
Jeigu vaikų gimsta mažiau, mažėja ir moksleivių bei studentų, todėl būtina investuoti į tai, kad kiekvienas jų taptų konkurencingu kūrėju, sprendimų priėmėju ir problemų sprendėju.
Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvos švietimo sistemoje vis dar yra daug neišspręstų klausimų. Naujausias EBPO moksleivių gebėjimų tyrimas parodė, kad Lietuvos mokinių matematikos ir teksto suvokimo rezultatai pastaraisiais metais dar suprastėjo, nors gamtos mokslų žinios šiek tiek pagerėjo.
Pagal šį tyrimą aukščiausius pasiekimus Lietuvoje demonstruoja 8,7 proc. moksleivių – dukart mažiau nei Estijoje. Tuo metu kas šeštas Lietuvos moksleivis nepasiekia minimalaus gebėjimų lygio, o Estijoje tokių mokinių yra dukart mažiau.
N. Mačiulio teigimu, mokyklinio ugdymo problemos pernelyg dažnai sprendžiamos mažinant pasiekimų vertinimo kartelę, o ne aiškinantis prastėjančio išsilavinimo priežastis. Todėl, jo manymu, reikalingas nacionalinis susitarimas ne dėl gimstamumo skatinimo, o dėl švietimo kokybės.