Brazilijos kairiųjų prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sekmadienį laimėjo rinkimus, tačiau jo varžovas Flávio Bolsonaro pralaimėjimo nepripažįsta ir žada siekti balsavimo rezultatų panaikinimo.
L. da Silvos pergalė parodė, kad Brazilija nepasuko konservatyvios bangos keliu. Jai pasidavė nemažai šalių, tarp jų Argentina, Čilė, Kolumbija ir Peru, remiamos JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Antradienį 81-ąjį gimtadienį minėsiantis kairiųjų pažiūrų politikas iškovojo teisę prezidento pareigas eiti ketvirtą kadenciją. Tai – precedento neturintis atvejis.
Oficialiais duomenimis, L. da Silva gavo 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 proc. Dabartinį prezidentą parėmė maždaug 4,4 mln. rinkėjų daugiau nei jo varžovą.
Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. J. Bolsonaro šiuo metu atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už bandymą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 metų rinkimuose.
Rinkimų dieną netrūko sumaišties. Aukščiausiasis Teismas nusprendė balsavimą pratęsti dviem valandomis, nors dalis rinkimų apylinkių tuo metu jau buvo uždarytos.
Tokio sprendimo paprašė L. da Silva. Jis teigė, kad keliuose miestuose buvo sustabdytas autobusų eismas ir dėl to žmonėms tapo sunkiau pasiekti balsavimo vietas.
F. Bolsonaro taip pat ragino kai kuriuose regionuose balsavimą pratęsti dėl smarkių liūčių, tačiau teismo sprendimą pavadino „nepriimtinu“ ir „nešvariu triuku“.
Trumpame pareiškime Brazilijos sostinėje jis teigė negalintis pripažinti rinkimų rezultatų ir žadėjo reikalauti balsavimo anuliavimo.
Nuo 1989 metų, kai po karinės diktatūros Brazilijoje pirmą kartą surengti tiesioginiai prezidento rinkimai, nė vienas pirmąjį turą pralaimėjęs kandidatas nebuvo laimėjęs antrojo.
Pirmuosiuose komentaruose po pergalės L. da Silva sakė, kad rinkėjai atėjo balsuoti, nes kampanijai pavyko įtikinti juos balsavimo svarba užtikrinant šalies demokratiją.
Rio de Žaneire pergalę lydėjo fejerverkai ir vuvuzelų garsai. San Paulo gatvėse susirinko tūkstančiai žmonių, apsirengusių raudonai – tokia yra L. da Silvos Darbininkų partijos spalva.
Lulos kova
Palyginti su pirmuoju rinkimų turu, nebalsavusių žmonių dalis sumažėjo nuo 21 iki 19 procentų.
Įtemptą kampaniją lydėjo daugybė skandalų ir abipusių kaltinimų. Ji taip pat išryškino jau dešimtmetį Braziliją kamuojantį gilų visuomenės susiskaldymą.
Susiskaldžiusi šalis
Beveik pusė rinkėjų, norinčių permainų, balsavo prieš ketvirtąją kadenciją pradėsiantį L. da Silvą.
Skurdžioje aplinkoje užaugęs politikas prezidentu pirmą kartą tapo 2003 metais, o 2006-aisiais buvo perrinktas.
Į valdžią L. da Silva įspūdingai sugrįžo po 2022 metų rinkimų. Prieš tai jis daugiau nei 18 mėnesių praleido kalėjime dėl korupcijos bylos, tačiau jam pareikšti kaltinimai dėl procesinių priežasčių buvo panaikinti.
Trečiosios jo kadencijos metu sumažėjo infliacija ir nedarbas, o milijonai žmonių išsivadavo iš bado. Vis dėlto gyventojus ir toliau slėgė didelės pragyvenimo išlaidos bei nusikalstamumas.
45 metų F. Bolsonaro rinkimų kampanijoje stengėsi atrodyti nuosaikesnis ir linksmesnis nei jo tėvas. Jis sutelkė konservatyvius rinkėjus ir mažiau ideologiškai nusiteikusius žmones, siekusius permainų.
Kai 2030 metais baigsis naujoji kadencija, L. da Silvai, kuris jau dabar yra vienas vyriausių pasaulio lyderių, bus 85 metai.
Jam taip pat teks dirbti su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, kuriame daugumą turi dešinieji.
L. da Silvos kampanijoje daug dėmesio skirta Brazilijos suverenitetui, mat šaliai JAV prezidento D. Trumpo administracija daro prekybinį ir diplomatinį spaudimą.
„Ši šalis nesutiks būti kieno nors galiniu kiemu“, – sekmadienį pareiškė L. da Silva.
Prezidentą pasveikino Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jose Antonio Kastas ir Ekvadoro dešiniųjų lyderis Danielis Noboa. Abu jie laikomi artimais D. Trumpo sąjungininkais.
L. da Silvą taip pat pasveikino Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum.