Į mirusiųjų karstus artimieji deda ne tik rožančius, maldaknyges ar šeimos relikvijas. Varšuvoje veikiančių laidojimo namų „Mortis“ savininkas Arturas Uziębło pasakoja susiduriantis ir su gerokai netikėtesniais prašymais.
„Fakt“ jis sakė, kad kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl šeimos nori atsisveikinti su velioniu asmeniškai ir taip, kad ceremonija kuo geriau atspindėtų jo gyvenimą.
Mirties akivaizdoje artimieji turi sutvarkyti daugybę formalumų, pasirinkti karstą ir organizuoti laidotuves. Tačiau dažnai jie taip pat prašo leisti į karstą įdėti daiktą, kuris mirusiajam buvo svarbus.
Dažniausiai tai būna rožančius, maldaknygė arba artimo žmogaus nuotrauka. Vis dėlto kai kurie pasirinkimai gali nustebinti net laidotuvių organizatorius.
A. Uziębło teigimu, į karstus dažnai dedami kasdien naudoti daiktai, ypač susiję su vyresnės kartos žmonėmis. Be religinių reikmenų, artimieji įdeda medžiaginių nosinaičių, šukų ar lazdelių – daiktų, prie kurių velioniai buvo prisirišę.
Karste atsidūrė visas šachmatų komplektas
Vis dėlto kai kurie atsisveikinimai laidojimo namų vadovui įsiminė labiau. Vieno vyro didžiausia aistra buvo šachmatai, todėl jo šeima paprašė į karstą įdėti visą šachmatų komplektą.
Kitu atveju artimieji norėjo pabrėžti velionio profesiją ir pomėgius. Vyras dirbo elektriku, mėgo taisyti bei tobulinti įvairius daiktus, todėl šeima paprašė kartu su juo palaidoti elektros indikatorių.
Pasak A. Uziębło, tokie gestai artimiesiems turi didelę simbolinę reikšmę. Jie leidžia atsisveikinti ne tik su ceremonijoje dalyvaujančiu mirusiuoju, bet ir su žmogumi, koks jis buvo iš tikrųjų.
Į karstus reguliariai dedamas ir alkoholis
Vienas dažniausiai pasitaikančių neįprastų pasirinkimų yra alkoholis. Laidojimo namų darbuotojai, pasak A. Uziębło, reguliariai susiduria su prašymais į karstą įdėti alaus arba nedidelį stipriojo gėrimo butelį.
Jis pripažįsta neturintis vieno aiškaus atsakymo, kodėl šeimos renkasi tokį gestą. Taip elgiamasi net tada, kai miręs žmogus nebuvo alkoholikas ir kasdien nevartojo alkoholio.
Laidojimo namų savininkas svarsto, kad tokį pasirinkimą gali lemti kultūrinės tradicijos, nes alkoholis lydi daugelį svarbių gyvenimo įvykių.
Kremuojant galioja griežtesni reikalavimai
Tradicinio laidojimo atveju šeimos paprastai turi daugiau laisvės pasirinkti, ką įdėti į karstą. Tačiau kremuojant velionį taikomi griežtesni apribojimai.
Prie mirusiojo negalima palikti mobiliųjų telefonų, žaislų su baterijomis, akumuliatorių, plastikinių ar metalinių detalių, stiklinių butelių su skysčiais. Taip pat draudžiami dideli popieriniai daiktai, pavyzdžiui, knygos.
Tokie apribojimai nustatyti dėl saugumo: daiktai ar medžiagos neturi kelti grėsmės krematoriumo darbuotojams, sugadinti įrangos ar sutrikdyti kremavimo proceso. Prieš kremavimą dėl tos pačios priežasties pašalinami širdies stimuliatoriai ir kiti baterijas turintys prietaisai.
A. Uziębło pastebi, kad šiuolaikinės laidotuvės vis dažniau atsitraukia nuo griežtų tradicinių formų. Artimieji nori, kad paskutinis atsisveikinimas atspindėtų velionio charakterį, pomėgius ir gyvenimo istoriją.
Jo teigimu, net vienas nedidelis daiktas kartais apie žmogų gali papasakoti daugiau nei gražiausia laidotuvių kalba.