Seime svarstant siūlymą teisėjams pareigas eiti iki 70 metų, pateikta ir iniciatyva tokią pačią galimybę suteikti diplomatams.
Jeigu parlamentas pritartų, Diplomatinės tarnybos įstatyme būtų nustatyta, kad diplomatu galėtų dirbti ne vyresnis kaip 70 metų asmuo.
Dabar bendra diplomato amžiaus riba yra 65 metai. Vis dėlto įstatymas leidžia tarnybą individualiai pratęsti dar iki penkerių metų.
Projektą parengusios B. Vėsaitės teigimu, naujas reguliavimas padėtų diplomatinėje tarnyboje išlaikyti sukauptą profesinę bei institucinę patirtį ir užtikrintų nuoseklesnę kartų kaitą.
Aiškinamajame rašte ji nurodo, kad diplomatų kompetencija, valstybės atstovavimo patirtis, užsienio politikos ir tarptautinių santykių išmanymas, gebėjimas derėtis, užsienio kalbų mokėjimas bei institucinė atmintis yra ilgainiui sukaupiamas profesinis išteklius. Todėl siūloma visiems diplomatams nustatyti vienodą, įstatyme iš anksto apibrėžtą 70 metų ribą ir galimybės dirbti po 65 metų nesieti su individualiu sprendimu.
Ši riba būtų taikoma ir diplomatams, į tarnybą priimtiems iki naujo įstatymo įsigaliojimo, jeigu tą dieną jie dar eitų pareigas. Jei diplomatui tarnybos laikas jau būtų pratęstas, įsigaliojus naujam reguliavimui jam taip pat būtų taikoma bendra 70 metų amžiaus riba.
Tačiau vien amžiaus ribos pakeitimas savaime nepratęstų terminuotos diplomato tarnybos sutarties. Iki naujų nuostatų įsigaliojimo nutrauktos sutartys nebūtų atkuriamos, kaip nebūtų atkuriamos ir pasibaigusios terminuotos sutartys.
B. Vėsaitė taip pat pabrėžia, kad siūlymas nekeistų senatvės pensijos amžiaus, jos skyrimo ar mokėjimo sąlygų. 70 metų būtų tik maksimali tarnybos amžiaus riba, o ne amžius, nuo kurio įgyjama teisė į pensiją. Tęsti tarnybą iki šios ribos nebūtų privaloma – iš jos būtų galima pasitraukti įstatymų nustatyta tvarka.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad šiuo metu diplomatu gali būti ne vyresnis kaip 65 metų žmogus. Po šio amžiaus tarnyba gali būti pratęsta ne ilgiau kaip penkeriems metams. Diplomatinio atstovo tarnybos laiką užsienio reikalų ministro teikimu gali pratęsti prezidentas, o kitų diplomatų – užsienio reikalų ministras, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Tokia galimybė taikoma tik įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Diplomato ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, kai žmogus sulaukia nustatyto amžiaus, jeigu tarnybos laikas nebuvo pratęstas, arba pasibaigus pratęstam laikotarpiui. Įstatyme taip pat numatytos specialios taisyklės dėl vyresnių nei 65 metų diplomatinių atstovų atšaukimo, atsistatydinimo ir sutarčių nutraukimo.
Seime svarstomi ir kiti profesinės tarnybos pratęsimo siūlymai
Šių metų kovą parlamentas pradėjo svarstyti iniciatyvą vyresniems nei 65 metų valstybės tarnautojams leisti tęsti tarnybą netaikant privalomos kasmetinės pratęsimo procedūros.
B. Vėsaitė yra sakiusi, kad šių pataisų tikslas – panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus valstybės tarnyboje ir padidinti jos efektyvumą.
Pagal dabar galiojantį įstatymą į valstybės tarnybą priimami asmenys negali būti vyresni nei 65 metų, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
Rugsėjį Seimas pradėjo svarstyti parlamento vadovo Juozo Oleko pateiktas Teismų įstatymo pataisas. Jomis siūloma teisėjų galimybę eiti pareigas pratęsti penkeriems metams – nuo 65 iki 70 metų.
Po pateikimo šiam projektui pritarė 65 Seimo nariai, 16 balsavo prieš, o 28 susilaikė. Pataisos perduotos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o į plenarinį posėdį jos turėtų sugrįžti lapkričio 17 d.
Jeigu pakeitimai būtų priimti, teisėjo įgaliojimai pasibaigtų jam sulaukus 70 metų arba baigusis terminuoto paskyrimo laikui.
J. Oleko vertinimu, valstybė turėtų kuo ilgiau išsaugoti ir panaudoti dešimtmečiais sukauptą žmonių profesinę patirtį. Parlamento vadovas tikisi, kad jo siūlymas padėtų išlaikyti didelę patirtį turinčius teisėjus ir atitiktų sidabrinės ekonomikos kryptį.