Artėjant 2027-iesiems darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose gali tapti dar opesne problema. Specialistai prognozuoja, kad dėl to tam tikrų profesijų atstovams bus siūlomi didesni atlyginimai, tačiau darbdaviams gali būti sunku rasti ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir kitų darbuotojų.
Atlyginimų pokyčius lems ne vien kitąmet didinama minimali mėnesinė alga. Darbdavius mokėti daugiau gali versti ir augantis darbuotojų trūkumas, ypač ten, kur būtinos specifinės techninės žinios, o rinkoje nėra pakankamai parengtų specialistų.
Transporto, gamybos ir sandėliavimo įmonėms teks spręsti dar vieną klausimą – dalis Lietuvos gyventojų vis dar renkasi darbą užsienyje.
Apie darbo rinkos tendencijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ portalo vadovė Živilė Koncevičienė.
Paklausiausių specialistų atlyginimai gali didėti
Pasak Ž. Koncevičienės, darbo rinkoje atlyginimai sparčiausiai kyla ten, kur kandidatų rasti sudėtingiausia. Mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos turėtų augti dėl ekonominės situacijos ir minimalaus atlygio didinimo, tačiau didesnis atlyginimų spaudimas gali atsirasti ir trūkstamų specialistų srityse.
Ji išskyrė inžineriją, energetiką, kibernetinį saugumą ir duomenų analitiką. Šiose srityse darbuotojų paklausa didėja, o tinkamai parengtų specialistų rinkoje dar nėra daug. Dėl dirbtinio intelekto populiarėja ir duomenų analitikos pareigybės. Paklausūs turėtų išlikti ir patyrę programuotojai.
Tačiau pradedantiesiems karjerą darbo rinkoje įsitvirtinti gali būti sunkiau. Dalį užduočių, kurios anksčiau būdavo patikimos jaunesniems specialistams, jau gali atlikti dirbtinis intelektas, todėl patirties neturintiems kandidatams tampa sudėtingiau gauti pirmąjį darbą.
Darbdavius spaudžia ne tik darbuotojų trūkumas, bet ir emigracija
Darbuotojų stygiaus problemos 2027 metais gali ryškėti ir srityse, kurios nesusijusios su biuro darbu. Ž. Koncevičienė tarp jų įvardijo transportą, vairavimą, gamybą ir sandėliavimą.
Šiuose sektoriuose darbdaviai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su užsienio šalių įmonėmis, nes nemažai Lietuvos darbuotojų vis dar išvyksta dirbti į kitas valstybes. Todėl įmonėms gali tekti didinti atlyginimus – nerastas darbuotojas, pasak pašnekovės, kainuoja daugiau nei didesnis darbo užmokestis konkrečiai pareigybei.
Į Lietuvą grįžta ne tik emigravę šalies gyventojai, bet ir atvyksta kitų valstybių piliečiai. Vis dėlto kai kurioms profesijoms darbuotojų vis dar trūksta, nes ne visi grįžtantys lietuviai ar užsieniečiai renkasi tokį darbą.
Darbo rinkos padėtį gali pagerinti migracijos pokyčiai. Į Lietuvą grįžtančių žmonių skaičius jau viršija išvykstančiųjų, o jei ši tendencija tęsis kelerius metus, tam tikras darbo vietas užpildyti gali būti lengviau.
Lietuvos darbuotojai vis dažniau konkuruoja su užsieniečiais
Laidoje taip pat kalbėta apie atotrūkį tarp darbuotojų lūkesčių ir darbdavių siūlomo atlygio. Kai įmonės negali rasti žmonių už norimą kainą, darbuotojų trūkumą jos sprendžia samdydamos užsieniečius. Dėl to su kitų šalių piliečiais Lietuvos gyventojams tenka konkuruoti ne tik dėl fizinio ar darbininkiško pobūdžio darbo, bet ir dėl biuro pozicijų.
Ž. Koncevičienė teigė, kad užsieniečių Lietuvoje daugėja, ir, jos turimais duomenimis, Vilniuje galbūt kas dešimtas įdarbintas žmogus yra užsienietis.
Užsienio darbuotojai įsidarbina ne vien žemesnės kvalifikacijos pozicijose. Pašnekovės teigimu, tarp jų yra ir biuro sričių specialistų, kurie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą.
Galimybė išsiderėti norimą algą priklauso nuo kvalifikacijos ir padėties konkrečioje profesijoje. Aukštos kvalifikacijos specialistas, anot Ž. Koncevičienės, paprastai gali rasti darbdavį, pasirengusį atliepti jo finansinius lūkesčius.
Kitokia situacija susidaro srityse, kuriose kandidatų daug, o jų pageidaujamas atlygis gerokai viršija rinkos pasiūlymus. Tokiu atveju darbuotojui gali tekti mažinti lūkesčius.
Darbo paieškos metu tai gali paaiškėti praktiškai: žmogus gyvenimo aprašyme nurodo norimą atlyginimą, tačiau išsiuntęs penkis, dešimt ar net dvidešimt CV nesulaukia skambučio ar kvietimo į pokalbį. Tuomet jis gali būti priverstas ieškoti kompromiso ir prašyti mažesnės algos.
Kompromisas nebūtinai reiškia vien mažesnį atlyginimą. Susitarimą gali padėti pasiekti ir papildomos darbdavio siūlomos naudos. Vis dėlto, jei kandidatas prašo 30 proc. didesnio atlygio nei vidutinis rinkos atlyginimas, tai dar nereiškia, kad tokį atlyginimą jis ir gaus.