Vašingtono spaudimas Kyjivui esą grindžiamas prielaida, kad Ukraina patirs pralaimėjimą, todėl ją reikia priversti priimti susitarimą. Vis dėlto padėtis fronte tokios išvados nepatvirtina, rašo „The Times“.
Leidinio teigimu, 2026 metais Rusijos kariuomenė beveik nepasiekė grynųjų teritorinių laimėjimų, nors nuo liepos kiekvieną mėnesį patiria daugiau kaip 40 tūkst. karių nuostolių.
„The Times“ skaičiuoja, kad jeigu Rusijos puolimas tęstųsi tokiu tempu, koks stebimas šiemet, Maskvai prireiktų maždaug 60 metų, kad užimtų likusią Donecko srities dalį.
Situaciją, kaip nurodoma straipsnyje, dar labiau pakeitė Ukrainos kontrpuolimai. Per kelis mėnesius fronte žuvo arba buvo sužeista daugiau Rusijos karių, nei Kremlius gali mobilizuoti.
Leidinys teigia, kad šiam trūkumui kompensuoti reikėtų masinės mobilizacijos. Tačiau V. Putinas jos vengia, nes baiminasi galimų neramumų šalyje, kuri susiduria su degalų trūkumu, atsiradusiu po Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms.
Straipsnyje rašoma, kad pasakojimas apie neišvengiamą Rusijos pergalę yra Kremliaus propagandinis triukas, skirtas Vašingtonui. Esą būtent energetikos kampanija, kurią Baltieji rūmai siekia sustabdyti, pastūmėjo V. Putiną į sudėtingą padėtį.
„The Times“ pažymi, kad Baltieji rūmai fiziškai negali sustabdyti šios kampanijos. Nors JAV administracijos sprendimas įšaldyti veiksmus smarkiai pakenkė Ukrainos oro gynybai, pakankamai Ukrainos dronų ir raketų vis tiek pasiekė numatytus taikinius.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Vašingtono svertai yra išimtinai gynybiniai, o Ukrainos puolamasis pajėgumas kuriamas tiek šalies viduje, tiek Europoje.
V. Putino vertinimu, plataus masto kampanija Ukrainoje Rusijai kainavo apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto. „The Times“ nurodo, kad ši suma viršija metinį Rusijos ekonomikos augimą. Be to, Centrinio banko pastangos suvaldyti niokojančią infliaciją palūkanų normas pakėlė iki aukščiausio lygio nuo 2000-ųjų pradžios.
Vis dėlto tikrieji Rusijos nuostoliai, kaip teigiama leidinyje, beveik neabejotinai yra dar didesni.
Jeigu Kyjivas nuspręstų neapsiriboti smūgiais naftos infrastruktūrai, Ukrainoje pagamintiems ginklams nereikėtų JAV leidimo. Be to, jų naudojimas nekenktų Amerikos ūkininkų interesams.
Ukraina jau išvedė iš rikiuotės keturis Juodosios jūros laivyno raketų nešėjus, galinčius paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Neseniai ukrainietiškomis raketomis „Neptun“ taip pat buvo sunaikinti keturi Rusijos bombonešiai Su-34.
Leidinio vertinimu, tai rodo Ukrainos gebėjimą nuosekliai naikinti paleidimo įrenginius, aerodromus ir gamyklas, iš kurių atakuojami Ukrainos miestai.
Tokios pačios veiksmų laisvės, kaip nurodoma straipsnyje, Ukraina turi ir smūgiuodama Rusijos duomenų apdorojimo centrams. Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas šią kampaniją vertina kaip vienpusiškai naudingą Kyjivui, nes svarbiausi Ukrainos duomenys jau saugiai laikomi užsienyje.
„The Times“ konstatuoja, kad Vašingtono siekiama, tačiau fiziškai neužblokuojama Ukrainos puolamoji kampanija keičia diplomatinių derybų sąlygas. Todėl santykiuose su Baltaisiais rūmais Kyjivas, leidinio nuomone, turėtų veikti kaip partneris, o ne prašytojas.
Bet kokia pauzė puolant energetikos objektus, kaip teigiama straipsnyje, turėtų būti laikoma tik galimybe pasiekti susitarimą. Tačiau Ukraina turėtų ją siūlyti tik mainais į patvirtintą Rusijos abipusiškumą ir privalomas rašytines Vašingtono garantijas dėl raketų perėmimo sistemų „Patriot“, palydovinių perspėjimo apie raketų paleidimą sistemų bei neribotos prieigos prie „Starshield“ sistemos.
Nurodoma, kad tokio susitarimo atkakliai reikalauja įstatymų leidėjai, tarp jų senatorius Rogeris Wickeris, ir tokios organizacijos kaip Demokratijos apsaugos fondas (FDD).
Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos
Anksčiau UNIAN skelbė, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė: Maskva neketina nutraukti smūgių Ukrainai dėl atnaujinamų trišalių derybų dėl karo.
D. Peskovo teigimu, sprendimas atnaujinti trišales derybas nenumato jokių karinių veiksmų apribojimų. Jis pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė ir toliau tęs karą, kurį Kremlius iki šiol vadina „specialiąja operacija“.
Taip pat buvo pranešta, kad Abu Dabis svarstomas kaip galima Rusijos, JAV ir Ukrainos atstovų trišalio susitikimo vieta. D. Peskovas patikslino, kad būtų kalbama apie šių šalių delegacijų, o ne jų lyderių susitikimą.
Kalbėdamas apie Rusijos rengiamus dokumentus ir pasiūlymus deryboms, V. Putino atstovas spaudai paragino „neužbėgti įvykiams už akių“.