Gavus žinią apie artėjantį atleidimą, svarbu ne tik atnaujinti gyvenimo aprašymą. Dar iki paskutinės darbo dienos verta išsiaiškinti, kokios išmokos priklausys, kada jos bus pervestos ir kiek laiko turimų lėšų pakaks būtiniausioms išlaidoms. Finansų ir teisės ekspertės pataria, nuo ko pradėti.
„Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė sako, kad pirmiausia reikėtų įvertinti artimiausių mėnesių biudžetą: kiek dar bus mokamas atlyginimas, kokio dydžio santaupos sukauptos ir kiek kas mėnesį kainuoja būtinosios išlaidos. Tai padeda suprasti, kiek laiko galima skirti naujo darbo paieškoms ir kokių veiksmų imtis nedelsiant.
Prieš pasirašant būtina žinoti atleidimo sąlygas
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kada tiksliai baigsis darbo santykiai ir kokios išmokos bus mokamos. Advokatų kontoros COBALT asocijuotoji partnerė, Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė primena, kad įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas raštu. Dokumente turi būti nurodyta atleidimo priežastis, taikoma Darbo kodekso norma ir paskutinė darbo diena.
Nuo pasirinkto darbo sutarties nutraukimo pagrindo priklauso darbuotojo garantijos. Todėl atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymą išeiti šalių susitarimu. Tokiu atveju įstatyme numatyta išeitinė išmoka savaime nepriklauso – dėl jos būtina susitarti su darbdaviu.
Darbuotojas, gavęs tokį pasiūlymą, turi penkias darbo dienas atsakymui pateikti. Jei per šį laiką neatsakoma, pasiūlymas laikomas atmestu. Dėl to pasirašyti skubant neverta: pirmiausia reikėtų palyginti siūlomas sąlygas su tomis, kurios būtų taikomos nutraukiant sutartį kitu pagrindu.
Ne tik suma, bet ir data: susiplanuokite būsimus pinigų srautus
Žinant atleidimo sąlygas, galima sudaryti tikslesnį pajamų ir mokėjimų planą. G. Štuopė rekomenduoja užsirašyti ne tik numatomas gauti sumas, bet ir konkrečias jų gavimo datas. Taip pat reikėtų pažymėti, kada teks mokėti už būstą, komunalines paslaugas, paskolas ir kitus įsipareigojimus.
Vien žinoti bendrą išeitinės ar kitų išmokų dydį neužtenka. Jei pinigai bus gauti vėliau, nei reikės sumokėti nuomą ar paskolos įmoką, šiam laikotarpiui būtina pasiruošti iš anksto.
Šis klausimas ypač aktualus dėl planuojamų atsiskaitymo tvarkos pokyčių. J. Valatkaitė nurodo, kad darbo sutarčių nutraukimams, pradėtiems nuo 2026 m. lapkričio 1 d., bus taikoma nauja tvarka. Šalys galės susitarti, kad darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, būtų sumokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo dienos.
Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turės būti išmokėta darbo santykių pabaigos dieną arba, susitarus atleidimo metu, per dešimt darbo dienų. Vėlesnis atsiskaitymas galimas tik abiejų šalių susitarimu – darbdavys tokios tvarkos vienašališkai nustatyti negali.
Įvertinkite, kiek mėnesių išgyventumėte be atlyginimo
Kitas svarbus žingsnis – apskaičiuoti mėnesio išlaidas tuo atveju, jei kurį laiką nebegautumėte įprasto atlyginimo. Į planą reikėtų įtraukti būsto, maisto, komunalinių paslaugų, transporto, sveikatos ir finansinių įsipareigojimų išlaidas. Vėliau šią sumą reikėtų palyginti su santaupomis ir numatomomis gauti pajamomis.
G. Štuopės teigimu, toks konkretus skaičiavimas naudingesnis nei abstraktus pažadas pradėti taupyti. Jis leidžia pamatyti, kurias išlaidas galima sumažinti ir kokią dar gaunamo atlyginimo dalį verta atsidėti.
Išeitinė išmoka neturėtų būti vertinama kaip didelė laisvai išleidžiama suma. Ją pravartu iš anksto paskirstyti keliems būsimiems mėnesiams. Taip lengviau išlaikyti rezervą ir išvengti situacijos, kai pradžioje išleidžiama per daug, o vėliau tenka smarkiai riboti išlaidas.
Nebūtinas išlaidas verta peržiūrėti dar dirbant. Atsisakius nenaudojamų paslaugų ar atidėjus didesnius pirkinius, likusio atlyginimo dalį galima skirti rezervui padidinti.
Su kreditoriumi kalbėkite dar nepradėję vėluoti
Jeigu skaičiavimai rodo, kad užsitęsus darbo paieškoms gali būti sunku mokėti paskolos įmokas, nereikėtų laukti pirmojo vėlavimo. G. Štuopė pataria su kreditoriumi susisiekti dar prieš sumažėjant pajamoms.
Prieš pokalbį verta pasiruošti informaciją apie darbo santykių pabaigą, dar gausimas pajamas, būtinas mėnesio išlaidas ir sumą, kurią realiai būtų įmanoma mokėti.
Priklausomai nuo situacijos ir taikomų sąlygų, gali būti svarstomas įmokų atidėjimas, paskolos restruktūrizavimas arba mokėjimo grafiko pakeitimas. Prieš priimant sprendimą būtina išsiaiškinti, kokius mokėjimus reikės atlikti susitarimo laikotarpiu ir kaip pasikeis bendra paskolos kaina.
Įspėjimo laiką panaudokite naujo darbo paieškoms
Susidėliojus finansinį planą, galima daugiau dėmesio skirti naujo darbo paieškoms – jas pradėti leidžiama dar nepasibaigus darbo santykiams.
J. Valatkaitė primena, kad įspėjimo laikotarpiu darbdavys darbuotojo prašymu privalo suteikti ne mažiau kaip 10 proc. darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Jei dirbama 40 valandų per savaitę, tai sudaro bent keturias valandas.
Šį laiką galima skirti darbo pokalbiams ir kitai su įsidarbinimu susijusiai veiklai. Kartu planuojant biudžetą svarbu nepamiršti, kad net ir greitai radus darbą pirmojo atlyginimo dar teks palaukti.
G. Štuopė rekomenduoja finansinį planą sudaryti iki pirmojo atlyginimo naujoje darbovietėje. Įvertinus šį laikotarpį, bus lengviau paskirstyti turimas lėšas, laiku sumažinti išlaidas arba tartis dėl mokėjimų.