Artėjančių metų valstybės biudžete numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas. Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius šį projektą vertina kaip „geriausią iš blogiausių“.
Biudžetas pavadintas „Saugi valstybė – saugus žmogus“, tačiau R. Šadžius teigė nesąs pavadinimų priskyrimo biudžetams šalininkas. Jo vertinimu, tai nėra gerų laikų biudžetas – veikiau sunkių laikų sprendinys.
Apie planuojamą 3,8 proc. deficitą pirmą kartą išgirdęs buvęs ministras sakė sunerimęs, tačiau išsamiau išnagrinėjęs projektą nusprendė, kad jis veikiausiai yra geriausias įmanomas iš nepalankių variantų.
Pasak R. Šadžiaus, už projektą atsakomybę prisiėmusi Vyriausybė turėjo ieškoti išeities iš sudėtingos situacijos. Esminė biudžeto problema, jo teigimu, yra gynybos finansavimas.
2021 metais krašto apsaugai buvo skiriama 1,4 proc. BVP. R. Šadžius priminė, kad tais metais biudžetas buvo deficitinis, tačiau santūrus. Jis taip pat pabrėžė, kad 2016 metais, nepaisant ankstesnių sudėtingų laikotarpių, pirmą kartą Lietuvos istorijoje jo pateiktas ir Seimo patvirtintas biudžetas buvo perteklinis.
Pertekliniai biudžetai buvo dar porą metų, tačiau vėliau šalį paveikė COVID-19 pandemija, karas, ekonomikos krizė, energijos kainų šuolis ir didelė infliacija. 2021-aisiais krašto apsaugos išlaidos vis dar siekė 1,4 proc. BVP.
Karas ir ankstesnė, Ingridos Šimonytės vadovaujama konservatorių Vyriausybė per ketverius metus krašto apsaugos finansavimą padidino iki 2,5 proc. BVP 2024 metais. Šis rodiklis skaičiuojamas fiskališkai, nevertinant piniginių išlaidų, kurios, pasak R. Šadžiaus, iš dalies iškraipo bendrą vaizdą.
2025 metų pradžioje aukščiausi valstybės pareigūnai nusprendė krašto apsaugos finansavimą iškart padidinti iki daugiau kaip 5 proc. BVP. R. Šadžiaus vertinimu, tokio masto šuolio per vienus metus į viešuosius finansus integruoti negali jokia fiskalinė sistema.
Finansiniu požiūriu, jo manymu, būtų buvę racionaliau išlaidas kasmet didinti keliomis dešimtosiomis procento dalies. Vis dėlto politinis sprendimas buvo kitoks. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, jis pasirodė naudingas, nes sustiprino Lietuvos pozicijas pasaulyje, padarė įspūdį didžiosioms valstybėms ir NATO rėmuose leido Lietuvai atrodyti labai gerai. Tačiau finansinės tokio sprendimo pasekmės šalį pasivijo.
Šiemet Lietuva jau gyvena su deficitiniu biudžetu, o kitąmet deficitas, pasak R. Šadžiaus, didės tik nedaug. Panaši padėtis susiklostė ir aplinkinėse valstybėse. Pasienio šalys, prisiimančios neproporcingai didelę gynybos naštą, taip pat susiduria su deficito problema ir turi spręsti tas pačias dilemas.
Paklaustas, ar pats būtų sudėliojęs tokį biudžetą, R. Šadžius atsakė, kad detalės tikriausiai skirtųsi, tačiau didžioji dalis numatytų sprendimų, jo vertinimu, buvo priverstiniai.
Jis atkreipė dėmesį, kad projekte trūksta lėšų įvairiems viešai ir Seime aptartiems poreikiams – nuo Radvilų rūmų remonto iki kelių fondo finansavimo. Tai, pasak buvusio ministro, rodo, kad Vyriausybė planuodama išlaidas didino tik tai, kas buvo būtina.
Ar bus rasta realių būdų padidinti pajamas?
R. Šadžius pabrėžė, kad už biudžeto projektą atsakomybę prisiima Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė su visais ministrais. Ji, pasak jo, buvo suformuota visai neseniai.
Vis dėlto dar laukia sudėtinga antroji darbo dalis – trimetis biudžetas. Pagal dabartinius politinius sprendimus matyti, kad 2028 metais deficitas turėtų dar labiau išaugti, o tai nėra geras ženklas. Be to, sparčiai didėja ir valstybės skolos kreivė.
R. Šadžiaus teigimu, Lietuva pati turi sumažinti perteklinį deficitą, nes jai nenaudinga skolintis ir mokėti palūkanas turtingiems finansų rinkų dalyviams. Todėl antroji darbo dalis, susijusi su finansinės padėties gerinimu, yra būtina.
Vertindamas galimybę 2029 metais deficitą sumažinti iki 3 proc., R. Šadžius teigė turintis rimtų abejonių. Vykdant perteklinio deficito procedūrą paprastai sudaromas išėjimo iš sudėtingos padėties planas, o fiskalinė padėtis gerinama po 0,5 procentinio BVP punkto per metus.
Taikant tokį tempą, visoms gynybos išlaidoms integruoti į finansus prireiktų maždaug penkerių metų. 2029-ieji jau yra netoli, tačiau, R. Šadžiaus teigimu, situacija dar bus stebima.
Jis taip pat mano, kad dabartinė Vyriausybė turės imtis šių klausimų, nes tai bus ir įsipareigojimas Europos institucijoms. Pasak R. Šadžiaus, Seime jaučiamas rimtas supratimas, jog problemą reikia spręsti, nors Vyriausybė dirba dar neilgai.
Buvęs finansų ministras teigė neabejojantis, kad dabartinėje Vyriausybėje dirbantys žmonės nėra iš tų, kurie numotų ranka į Lietuvos likimą ir laikytųsi principo, kad po jų gali likti bet kas.
