Vienam centimetrui derlingo dirvožemio susiformuoti prireikia maždaug šimtmečio, tačiau šiuo metu apie 90 proc. pasaulio dirvožemio yra nualinta. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija Podėnienė teigia, kad gamtai daromas žmogaus poveikis ir spartinamas pasaulinis atšilimas ypač skaudžiai veikia vyresnius žmones, o tam tikros vilties suteikia besikeičiančios jaunimo vertybės.
Kalbėdama apie žmogaus santykį su gamta ir ateities iššūkius, profesorė pabrėžė, kad dirvožemio alinimas gali lemti mažesnį derlių ir pareikalauti didelių investicijų. Intensyviai tręšiant laukus, kyla ir vandens telkinių eutrofikacijos grėsmė.
Žemės ūkyje vis dar naudojamos mineralinės trąšos, tačiau ne visuomet tiksliai apskaičiuojamas jų kiekis. Dėl to dalis maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, patenka į netoliese esančius vandens telkinius ir sukelia eutrofikaciją.
Profesorė kaip pavyzdį pateikė Baltijos jūrą. Jei jos temperatūra, kuri jau dabar yra aukštesnė, dar labiau kils, gali prasidėti masinis vandens žydėjimas. Jį sukelia vadinamoji netaškinė tarša, daugiausia susijusi su žemės ūkiu.
Daugelyje šalių ir miestų fiksuojami nauji karščio rekordai, o ekstremalių reiškinių daugėja. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vyresniems žmonėms tokios sąlygos kelia didelį stresą.
Pasak V. Podėnienės, žmogus turi savo biologinio komforto ribas, todėl 35 laipsnių temperatūra nėra optimali žmogaus organizmui. Dalį problemų galima sušvelninti – pavyzdžiui, miestuose išsaugoti vientisą medžių dangą, kuri natūraliai vėsina aplinką.
Vis dėlto nuo kai kurių reiškinių visiškai apsisaugoti nepavyks. Profesorė pabrėžė, kad šiltnamio efektas ir klimato kaita yra realūs procesai, o pagrindinė jų priežastis – antropogeninis, arba žmogaus sukeltas, poveikis. Kadangi tai globali problema, dar ne visos jos pasekmės ir jas lemiantys veiksniai yra žinomi.
Žmogaus poveikis klimatui
Žemės geologinėje istorijoje klimatas keitėsi ir nesant žmogaus poveikio. Planeta buvo visiškai užšalusi, egzistavo vadinamoji „sniego kamuolio“ stadija, o mediniai augalai, sunaudoję daug anglies dioksido, buvo sukėlę masinį atšalimą, po kurio sekė masinis atšilimas.
Tačiau dabartiniai pokyčiai vyksta itin sparčiai ir yra siejami su masiniu iškastinio kuro naudojimu.
V. Podėnienės nuomone, žmonės gali prisidėti prie padėties gerinimo, palikdami daugiau teritorijų natūraliai raidai. Reikėtų didesnių miškų, natūralių pievų, krūmynų ir pelkių plotų, kuriuose žmogus kuo mažiau kištųsi į gamtos procesus.
Nors mediena yra išteklius, o žemės ūkis ir pramonė reikalingi, profesorė siūlo išsaugoti didesnę dalį miškų, pievų, krūmynų ir pelkių. Tokiam požiūriui prieštaraujama argumentu, kad ribojant ūkininkavimą mažėtų ūkininkų pajamos ir neaugtų Lietuvos ekonomika.
Tačiau, pasak mokslininkės, verta klausti, ar iš tiesų būtinas toks didelis derlius, kai visuomenė susiduria su maisto švaistymo problema. Žmonės prisiperka daugiau maisto, nei sunaudoja, o apskritai vartojimas viršija tai, ko reikėtų. Kita vertus, sumažėjus vartojimui, mažėtų ir ekonominis aktyvumas.
Greitų pokyčių sprendžiant nualinto dirvožemio problemą tikėtis sunku. V. Podėnienė teigia, kad vilties suteikia jaunimo požiūrio kaita: aplinkosaugos klausimai daugeliui jaunuolių yra svarbūs, o jų vertybės skiriasi nuo ankstesnių kartų.
Pokyčius visuomenę taip pat gali priversti priimti nelaimės. Kaip po stipraus žemės drebėjimo žmonės klausia, kodėl buvo statomi tokie pastatai, taip kitokios nelaimės gali paskatinti svarstyti, kaip užkirsti joms kelią.
Profesorė viliasi, kad besikeičiantis jaunimo požiūris palaipsniui paveiks ir visą visuomenę.