Valstybės biudžeto deficitą ateityje Vyriausybė ketina mažinti keliais būdais: svarstoma didinti tam tikrus mokesčius, peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas ir efektyvinti valstybės institucijų darbą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valdančioji koalicija šiuo metu aptaria maždaug septynis pasiūlymus, galinčius padidinti biudžeto pajamas.
Tarp svarstomų variantų – alkoholio ir tabako akcizų, lošimų bei prie vandens telkinių esančios žemės apmokestinimo pakeitimai. Pasak M. Sinkevičiaus, kiekvienam pasiūlymui jau preliminariai įvertintas galimas indėlis į valstybės biudžetą.
Šie klausimai jau nagrinėjami koalicijoje, o trečiadienį juos planuojama aptarti koalicinėje taryboje.
Premjeras kartu pabrėžė, kad didelė išlaidų mažinimo galimybė nėra reali, nes tam reikėtų atsisakyti arba iš esmės keisti svarbiausius valstybės prioritetus. Jo teigimu, reikėtų spręsti, ar būtų galima įšaldyti pensijų augimą arba mažinti krašto apsaugai ir gynybai numatytą rekordinį finansavimą. Vis dėlto, pasak Vyriausybės vadovo, tokių sprendimų šiuo metu nematyti, o galimas išlaidų mažinimas būtų veikiau simbolinis.
Dėl to Vyriausybė ketina daugiau dėmesio skirti valstybės lėšų naudojimo efektyvumui. Tai apimtų viešojo sektoriaus įstaigų ir pareigybių peržiūrą.
M. Sinkevičius teigė, kad kai kurių įstaigų reikalingumas kelia klausimų, o dalį pareigybių galbūt būtų galima optimizuoti vienam darbuotojui priskiriant kelias funkcijas. Vienu iš pavyzdžių jis nurodė galimybę savivaldybėse sujungti darbuotojų, atsakingų už lygių galimybių ir jaunimo reikalus, funkcijas.
Viešojo sektoriaus veiklą, premjero vertinimu, galėtų pagerinti ir dirbtinio intelekto įrankiai. Jis neatmetė, kad technologijoms plėtojantis ateityje gali sumažėti kai kurių darbuotojų poreikis, nes dalis užduočių būtų atliekama paprasčiau ir efektyviau.
Apibendrindamas M. Sinkevičius nurodė tris pagrindines kryptis: papildomų pajamų paiešką tikslinant mokesčius, dirbtinio intelekto sprendimų diegimą ir tolesnę viešojo sektoriaus išlaidų peržiūrą.
ELTA skelbė, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė pasigendąs Vyriausybės plano, kaip ateityje bus mažinamas biudžeto deficitas. Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad jam būtų nepriimtina ilgesnį laiką, taip pat ir po 2029 m., išlaikyti deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. BVP.
Finansų ministras Taurimas Valys Seimui jau pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP sieksianti valstybės skola.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis nei 3 proc. BVP, o valstybės skola – neviršyti 60 proc. BVP.
Planuojama, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 27,9 mlrd. eurų.