Gebėjimai tarp vaikų pasiskirstę įvairiai, tačiau galimybės juos atskleisti – ne. Du panašiai gabūs mokiniai gali pasirinkti visiškai skirtingus kelius: vieno šeima gali finansuoti būrelius, papildomas pamokas, supažindinti su įvairių sričių specialistais ir padėti suprasti stipriąsias puses, o kitas tokio palaikymo gali neturėti.
Jeigu mokykloje vaikui nesudaroma progų išbandyti skirtingų veiklų, gali praeiti daug laiko, kol jis pats suvoks, ką geba. Praktikoje ne kartą tenka sutikti žmonių, kurie savo talentus atrado tik suaugę. Jiems netrūko gebėjimų vaikystėje – tiesiog tinkama proga pasirodė gerokai vėliau.
Vaikui iš šeimos, galinčios skirti laiko ir lėšų papildomam ugdymui, mokykla nėra vienintelė vieta ieškoti pomėgių ar stiprybių. Tuo metu kitam mokiniui ji gali būti vienintelė tokia erdvė. Todėl švietimo nelygybę reikėtų vertinti ne tik pagal pasiekimų skirtumus, bet ir pagal tai, ar visi vaikai turi galimybę sužinoti, ką gali.
Pažymiai neatskleidžia viso vaiko potencialo
Naujausio tarptautinio PISA tyrimo, vertinančio penkiolikmečių gebėjimus, duomenimis, Lietuvos didžiųjų miestų ir kaimo vietovių mokinių gamtos mokslų pasiekimų skirtumas atitinka maždaug daugiau nei trejus mokymosi metus. Tai beveik dvigubai didesnis atotrūkis nei EBPO šalyse vidutiniškai. Estijoje ir Suomijoje jis nesiekia nė vienų mokymosi metų.
Vis dėlto pažymiai ir testų rezultatai parodo tik dalį mokinio gebėjimų. Jie atskleidžia, kaip sekasi mokytis, tačiau ne visada leidžia suprasti, kokioje veikloje vaikas galėtų atsiskleisti.
Mokinys gali domėtis prietaisų veikimo principais, bet niekada nebūti patekęs į inžinerijos laboratoriją ar pats nieko nesukonstravęs. Kitas galbūt puikiai reiškia mintis ir mėgsta diskutuoti, tačiau neturi galimybės susipažinti su žurnalisto ar teisininko darbu. Tokios patirtys vaikams padėtų geriau įvertinti savo stiprybes ir suprasti, kur jas galima pritaikyti.
Vieniems mokiniams šias galimybes suteikia šeima, o kitų galimybės priklauso nuo to, ką gali pasiūlyti mokykla.
Pastebėti gebėjimą – dar nepakanka
Kartu su organizacijos „Švietimas #1“ komanda ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu parengtas Švietimo kelrodis – dešimties žingsnių planas, skirtas siekiui sukurti geriausią švietimą Europoje kiekvienam Lietuvos vaikui. Vienas iš plano tikslų – mažinti skirtumus tarp mokyklų ir užtikrinti pagalbą mokiniui tuo metu, kai jos reikia.
Kelrodyje siūloma aiškiau nustatyti mokymosi tikslus, nuolat stebėti mokinių pažangą, gerinti mokytojų rengimą ir sudaryti daugiau galimybių pedagogams bendradarbiauti. Tai svarbu ne vien dėl akademinių rezultatų. Mokytojas kasdien gali pastebėti, kokios užduotys vaiką įtraukia, kada jis rodo iniciatyvą ir kas jį domina. Tačiau pastebėtam gebėjimui ugdyti būtinas individualus dėmesys, laikas ir galimybė išbandyti save.
Talentų ugdymo iniciatyvų patirtis rodo ir kitą svarbią kryptį – mokyklose reikėtų daugiau dėmesio skirti ankstyvam susipažinimui su profesijomis bei skirtingomis veiklos sritimis.
Jau pagrindinėje mokykloje vaikai turėtų galėti susitikti su įvairių profesijų atstovais, pamatyti jų darbo aplinką, atlikti praktines užduotis ir gauti mentorių pagalbą. Tai leistų geriau suprasti ne tik profesijų įvairovę, bet ir tai, kur galima panaudoti savo gebėjimus.
Nors tai, ko darbo rinkai reikia šiandien, po dešimties metų gali būti pasikeitę, tokių veiklų tikslas nėra kuo anksčiau pasirinkti vienintelį gyvenimo kelią. Jos skatina smalsumą, praplečia akiratį ir padeda pamatyti galimybes, apie kurias vaikas galbūt anksčiau nebuvo pagalvojęs.
Lietuvoje yra mokyklų, kurių mokiniai dalyvauja projektuose, lankosi laboratorijose ir bendrauja su skirtingų sričių specialistais. Tačiau tokios patirtys prieinamos ne visur vienodai. Vienose mokyklose vadovai ir mokytojai aktyviai ieško partnerių, papildomų išteklių ir organizuoja veiklas, o kitose galimybių gerokai mažiau.
Projektams pasibaigus, gali išnykti ir galimybės
Viena iš priežasčių – projektinis finansavimas. Dalis veiklų, leidžiančių mokiniams susipažinti su profesijomis, išbandyti save ir bendrauti su mentoriais, vyksta tik tol, kol joms skiriamos lėšos. Finansavimui pasibaigus, gali nutrūkti ir pasiteisinusios iniciatyvos.
Dirbant su talentų ugdymo programomis matyti, kokią reikšmę jaunuoliui gali turėti galimybė praktiškai išbandyti save ir susitikti su skirtingų sričių profesionalais. Todėl profesijų pažinimas, mentorystė ir praktinės veiklos turėtų tapti nuolatine ugdymo dalimi, o ne papildoma galimybe, prieinama tik kai kurių mokyklų mokiniams. Ypač tai svarbu ten, kur vaikai už mokyklos ribų tokių patirčių gauti negali.
Kiekvienai mokyklai nebūtina kurti atskiros programos. Ji galėtų nuosekliai bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis, specialistais ir organizacijomis, jau turinčiomis tokios veiklos patirties. Esminė sąlyga – kad bendradarbiavimas būtų tęstinis ir nepriklausytų nuo vieno projekto ar pavienio entuziasto.
Švietimo kelrodyje siūloma pokyčius pirmiausia išbandyti, įvertinti jų rezultatus ir veiksmingus sprendimus plėsti. Toks principas turėtų būti taikomas ir ugdant talentus: vietoj nuolat naujų trumpalaikių iniciatyvų reikėtų pasirūpinti, kad jau pasiteisinusios veiklos pasiektų daugiau mokyklų.
Lietuvos švietimo kokybę galima vertinti ne tik pagal tarptautinių tyrimų rezultatus. Ne mažiau svarbu, ar kiekvienas vaikas mokykloje turėjo galimybę atrasti savo stiprybes ir suprasti, kur jas pritaikyti. Jei tokia galimybė bus suteikta tik daliai mokinių, Lietuva ir toliau praras talentus, kuriuos galėtų padėti atskleisti.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta ne pelno siekianti organizacija. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.