Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad didesnis nei 7,5 proc. statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas didintų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė Ineta Kursevičienė suabejojo, kas nutiks, jei pareigūnai dėl finansinių priežasčių nebegalės tęsti tarnybos.
I. Kursevičienė teigia, kad prezidento pozicija verčia kelti klausimus apie valstybės požiūrį į vidaus saugumą ir žmones, nuo kurių priklauso gyventojų apsauga. Ji taip pat svarsto, ar 7,5 proc. iš tiesų yra neperžengiama valstybės galimybių riba, ar tik patogi vieta politikams sustoti.
Profesinė sąjunga įspėja apie nepakankamo finansavimo kainą
Pasak LPDPS pirmininkės, pareigūnai jau ne vienerius metus kalba apie nekonkurencingus atlyginimus, darbuotojų trūkumą, didėjantį darbo krūvį ir būtinybę užtikrinti ilgalaikį statutinių tarnybų finansavimą.
I. Kursevičienė pabrėžia, kad valstybės saugumas neapsiriboja jos sienų apsauga. Nors stipri kariuomenė yra būtina, ji negali pakeisti policijos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų statutinių pareigūnų darbo.
Profesinės sąjungos atstovė kelia klausimą, kodėl kalbant apie atlyginimų didinimą pirmiausia akcentuojama galima žala biudžetui, o ne rizika, kylanti dėl per mažų investicijų į vidaus saugumą užtikrinančius darbuotojus.
Jos teigimu, reikėtų įvertinti ne tik papildomų lėšų poreikį, bet ir patyrusių pareigūnų praradimo, naujų darbuotojų pritraukimo sunkumų, nepakankamo tarnybų pajėgumo bei mažėjančio pasitikėjimo valstybe kainą.
I. Kursevičienė pažymi, kad reikalavimas didinti pareigūnų atlyginimus nėra siekis juos išskirti kitų viešojo sektoriaus darbuotojų sąskaita. Jos vertinimu, valstybė turi tinkamai atlyginti visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kartu atsižvelgdama į specifines statutinių pareigūnų darbo sąlygas: didesnę riziką, atsakomybę ir darbą pamainomis.
LPDPS pirmininkė pabrėžia, kad vien pašaukimas negali padengti kasdienių išlaidų, išlaikyti šeimų ar kompensuoti daugelį metų trunkančio nepakankamo tarnybų finansavimo.
Profesinė sąjunga ragina prezidentą atsakyti, ar 7,5 proc. atlyginimų augimas pakankamas ilgalaikėms statutinių tarnybų personalo ir darbo užmokesčio problemoms spręsti. Taip pat prašoma paaiškinti, kokių konkrečių veiksmų bus imtasi vidaus saugumui stiprinti ir kaip ateinančiais metais bus užtikrintas nuoseklus pareigūnų atlyginimų didėjimas.
I. Kursevičienės teigimu, pareigūnai kasdien prisiima atsakomybę už valstybę, todėl dabar valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už juos.
Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda antradienį sakė, kad 2027 metais statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti apie 7,5 proc. Anot jo, spartesnis augimas didintų valstybės biudžeto deficitą.
Vyriausybei pritarus 2027 m. valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nurodė, kad statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų padidėti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas. Ministras taip pat pripažino, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas biudžeto projekte numatytą finansavimą taip pat įvertino kritiškai. Profesinių sąjungų teigimu, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, tačiau papildomas statutinių įstaigų finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.