Dviejų lietuvių keliautojų dingimo aplinkybės Irane, praėjus dviem savaitėms, tebėra neaiškios ir kelia vis daugiau klausimų. Viena iš versijų teigia, kad moterys buvo uždarytos name dykumos viduryje. Tuo metu jas lydėjusi gidė pasakoja, jog lietuvės galėjo būti sulaikytos dėl musulmonams nepriimtino elgesio ir laikomos viešbutyje.
Tačiau dingusios Daivos sesuo Rūta Korsakienė šią informaciją vadina manipuliacija. Jos teigimu, Erika Šlimaitė ir Daiva Zakažauskaitė jau gali būti perkeltos į kitą vietą, primenančią kalėjimą.
Kaip skelbia 15min.lt, keliautojas Danas Pankevičius susisiekė su vietos gide. Ši tvirtino, kad lietuvės buvo sulaikytos dėl savo elgesio ir veiksmų kelionės metu. Pasak gidės, sulaikymo laikotarpiu ji kartu su abiem lietuvėmis buvo laikoma viešbutyje.
R. Korsakienė abejoja šia versija ir teigia, kad seserys viešbutyje tikrai nėra. Jos manymu, reikėtų labai gerai įvertinti, ar tokia informacija apskritai atitinka tikrovę.
Dingusios lietuvės galėjo būti perkeltos į kitą miestą
Rūta, jau dvi savaites negaunanti jokių žinių iš sesers Daivos, sako turinti informacijos, kad moterys buvo sulaikytos. Jos taip pat galėjo būti išgabentos iš namo, esančio beveik viduryje dykumos, į kitą miestą.
Šią vietą R. Korsakienė labiau linkusi vadinti areštine ar kalėjimu, o ne įprastu pastatu, kuriame būtų galima saugiai būti.
Vis dėlto aplink lietuvių istoriją tebėra daug nepatvirtintų versijų. Nei Užsienio reikalų ministerija, nei prokuratūra neturi oficialaus patvirtinimo, kad moterys buvo sulaikytos.
Vilniaus apylinkės prokuratūra nurodė, kad oficialios informacijos apie Irane dingusių moterų sulaikymą nėra gavusi. Ikiteisminis tyrimas dėl dingusių asmenų paieškos tęsiamas.
R. Korsakienė mano, kad oficialių duomenų gali nebūti todėl, jog moterys laikomos ne pagal įprastą sistemą ir Irano valdžia galbūt nenori apie tai pranešti.
Ministerija apie sulaikymą pranešė tik antradienį
Užsienio reikalų ministerija tik antradienį oficialiai patvirtino, kad lietuvės yra sulaikytos ir joms teikiama konsulinė pagalba. Tačiau daugiau patikrintos informacijos apie jų padėtį kol kas nepateikta.
R. Korsakienė teigė, kad policija jau praėjusią savaitę turėjo gidės kontaktus, kelionės planą ir ekskursijos paketą, tačiau vėliau Užsienio reikalų ministerija šios informacijos iš jos dar kartą paprašė.
Keliautojas Vladas Sapranavičius Irane yra lankęsis 15 kartų, paskutinį sykį – 2024-aisiais. Jis pasakoja, kad šalyje moterims taikoma daug apribojimų. Pavyzdžiui, turistė, su mini sijonu ar šortais užėjusi į šventyklą, galėtų būti areštuota, nors, pasak jo, dažniausiai po nakties būtų paleista.
V. Sapranavičius aiškino, kad pagal Irano reikalavimus moterų drabužiai turi dengti sėdmenis. Leidžiama dėvėti džinsus ar kelnes, tačiau viršutinė kūno dalis turi būti pridengta ilgais marškiniais.
Jo teigimu, po islamo revoliucijos, o ypač prasidėjus karui, į vietines moteris pradėta žiūrėti šiek tiek laisviau, o užsienietėms taikomas požiūris esą dar liberalesnis. Jis prisiminė, kad ankstesniais laikais vietinė moteris galėjo būti nubausta lazda, jei tarp kojinės ir sijono matydavosi odos tarpas.
Todėl, V. Sapranavičiaus vertinimu, jei lietuvės iš tiesų sulaikytos dėl elgesio ar aprangos, jų veiksmai turėjo būti itin iššaukiantys. Keliautojui atrodo keista, kad tokiu metu, kai užsieniečiams daug kas atleidžiama, moterys būtų sulaikytos dėl tokios priežasties.
Irane taip pat draudžiama vartoti alkoholį, o parduodami gėrimai turi būti nealkoholiniai. Šalyje draudžiami ir meilės santykiai. Už juos gali būti baudžiami tiek turistai, tiek vietos gyventojai.
V. Sapranavičius kaip vieną iš galimų problemų pavyzdžių nurodė situaciją, kai turistė į viešbučio kambarį pasikviestų vietinį vaikiną. Jei tai būtų kitas turistas, problemos, jo teigimu, nekiltų, tačiau vietinio gyventojo apsilankymas galėtų būti vertinamas kaip rimtas pažeidimas.
Neatmetama ir šnipinėjimo versija
Keliautojas nemano, kad moterys galėjo būti sulaikytos dėl šnipinėjimo, nors Erika Šlimaitė anksčiau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vis dėlto karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžia, kad vykti į Iraną, kai šalis kariauja su Amerika ir Izraeliu, yra ypač pavojinga. NATO valstybių piliečiams, jo teigimu, gali būti skiriamas ypatingas dėmesys.
D. Antanaitis aiškino, kad po Irano vadovybės pašalinimo dėl žvalgybinės informacijos šalies kontržvalgyba itin aktyviai ieško galimų Vakarų žvalgybininkų.
Todėl galimybės, kad lietuvės sulaikytos įtariant šnipinėjimu, visiškai atmesti negalima. Eksperto teigimu, jei Irano kontržvalgyba žino, kad žmogus tarnavo ar tarnauja NATO valstybės, pavyzdžiui, Lietuvos, kariuomenėje, toks asmuo gali tapti svarbiausiu taikiniu.
Oficiali Irano statistika rodo, kad per pirmuosius penkis karo mėnesius šalyje apsilankė 2 milijonai užsienio lankytojų. Didžiąją jų dalį sudarė piligrimai ir žmonės iš kaimyninių valstybių – Irako, Afganistano bei Pakistano.