Jungtinės Valstijos kelioms Persijos įlankos arabų valstybėms pranešė apie galimybę po lapkričio 3 d. vyksiančių tarpinių Kongreso rinkimų pradėti trumpą, tačiau intensyvią karinę kampaniją prieš Iraną. Apie tai, remdamasis šaltiniais, skelbia „The Wall Street Journal“.
Vašingtonas rengiasi galimam karinių veiksmų atnaujinimui, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl naujos operacijos.
Leidinio duomenimis, JAV kariuomenė kuria įvairius galimų atakų scenarijus. Jais siekiama sustiprinti spaudimą Teheranui ir paskatinti Iraną nusileisti derybose. Tarp svarstomų taikinių minimos Irano energetikos infrastruktūros, branduoliniai objektai, raketų pajėgumai ir bepiločių orlaivių bazės.
Regionas ruošiamas galimam smūgių atnaujinimui
JAV didina karinį pasirengimą regione: planuojama pasitelkti papildomus laivus, aviacijos pajėgas ir jūrų pėstininkus. Kartu stiprinama regiono gynyba, papildomos amunicijos atsargos, o dalis karių perkeliama iš bazių, kurios laikomos galimai pažeidžiamomis.
Galimų naujų operacijų prieš Iraną planus rengia ir Izraelis. Ankstesnė bendra Jungtinių Valstijų ir Izraelio karinė kampanija smarkiai pakenkė Irano branduolinei programai, tačiau tolesnė situacijos raida tebėra neaiški.
D. Trumpas anksčiau yra sakęs, kad iki lapkričio 3 d. vyksiančių tarpinių rinkimų neketina atnaujinti smūgių. Tačiau Vašingtone ir toliau vertinami kariniai variantai tuo atveju, jei diplomatinės pastangos nepasiektų rezultatų.
Teheranas žada atsaką regione
Iranas perspėjo, kad naujos JAV atakos atveju galėtų išplėsti atsakomuosius smūgius ir taikytis į ekonominius bei civilinius objektus kitose regiono valstybėse. Teheranas vis dar turi dideles raketų ir bepiločių orlaivių atsargas, be to, atkuria savo arsenalą.
Tokie grasinimai kelia nerimą Persijos įlankos šalims, kurios baiminasi, kad nauja eskalacija gali paveikti jų infrastruktūrą ir energetikos objektus.
Tuo metu Artimųjų Rytų tarpininkai bando atnaujinti Vašingtono ir Teherano dialogą. Analitikai įspėja, kad nauji smūgiai nebūtinai priverstų Iraną kapituliuoti. Jų vertinimu, priešingas rezultatas taip pat įmanomas – Teheranas gali dar labiau siekti stiprinti savo raketų ir branduolinius pajėgumus.
Neaiški išlieka ir Irano branduolinių objektų būklė po ankstesnių atakų. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodo negalinti patikrinti, ar Iranas perkėlė branduolines medžiagas, nes neturi prieigos prie apgadintų objektų.