Nors, palyginti su praėjusiais metais, maisto produktai Lietuvoje tebėra pigesni, gamintojų kainų pokyčiai rodo, kad ši tendencija gali artėti prie pabaigos. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, šalies vidaus rinkoje parduodamos maisto gamintojų produkcijos kainos išaugo 1,9 procento. Apie tai, ar maisto pigimo laikotarpis jau baigiasi ir ko galima tikėtis artimiausiais mėnesiais, kalba SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas bei prekybos tinklo „Maxima“ atstovai.
SEB banko ekonomistas prognozuoja, kad šį rudenį metinė maisto kainų defliacija dar išliks, tačiau mėnesiniai pokyčiai jau bus teigiami. Jo vertinimu, tai leidžia teigti, kad maisto kainų mažėjimas netrukus liks praeityje.
Maisto atpigimas pristabdė neigiamas vartotojų nuotaikas
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje kainavo 1,8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu prieš metus.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorė Aurelija Simutė teigia, kad šio tinklo parduotuvėse maistas ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai buvo 2,8 proc. pigesni nei prieš metus. Labiausiai atpigo kasdien į pirkėjų krepšelius patenkantys produktai – mėsa, pieno ir duonos gaminiai, vaisiai.
Rugsėjį „Maximoje“ šviežia mėsa ir paukštiena kainavo 11,2 proc. mažiau nei prieš metus, vaisiai ir uogos atpigo 9,9 proc., mėsos gaminiai – 9,7 proc., kulinarijos gaminiai – 6,4 proc., o pieno produktai – 5,7 proc.
Valstybės duomenų agentūra metinį maisto kainų mažėjimą fiksuoja jau penktą mėnesį iš eilės. T. Povilausko teigimu, tai buvo vienas svarbių veiksnių, padėjusių pristabdyti vartotojų nuotaikų blogėjimą dėl kitų prekių ir paslaugų brangimo.
Ekonomistas pažymi, kad nepaisant daugiau nei 6 proc. siekiančios bendros infliacijos, rugsėjį vartotojų lūkesčiai buvo tik šiek tiek prastesni nei prieš metus. Maisto kainų pokyčiams ypač jautrūs mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Šiemet maistui nebrangstant, o vidutinei senatvės pensijai padidėjus 11 proc., namų ūkiai kol kas lengviau absorbavo didesnių energetikos kainų poveikį.
Gamintojų sąnaudos pradeda spausti kainas
Vis dėlto gamintojų kainų tendencijos jau keičiasi. Rugsėjį maisto gamintojų produkcija, parduota vidaus rinkoje, pabrango 1,9 procento, palyginti su rugpjūčiu.
T. Povilausko vertinimu, toks mėnesinis kainų šuolis rodo krypties pasikeitimą. Tikėtina, kad gamintojų kainų augimas vėliau atsispindės ir mažmeninėse maisto produktų kainose. Artimiausiu metu tam didesnę įtaką turės ne žemės ūkio produkcijos kainos, o pabrangusi energija, transportas ir darbo jėga. Šios išlaidos per gamybos bei prekybos grandines galiausiai gali pasiekti vartotojus.
Ekonomistas nurodo, kad gamtinių dujų, naudojamų kai kurių maisto produktų gamyboje, kaina šiuo metu yra daugiau nei 160 proc. didesnė nei prieš metus. Panaši situacija ir transporto sektoriuje: dyzelino kainos Lietuvoje bei daugelyje kitų valstybių tebėra arti rekordinių lygių, o artimiausiomis savaitėmis reikšmingo jų mažėjimo nesitikima.
A. Simutė patvirtina, kad pastaruoju metu tiekėjai gerokai dažniau kreipiasi prašydami didinti produkcijos tiekimo kainas.
„Maximos“ atstovė teigia, kad intensyvios derybos su tiekėjais ir gamintojais vyksta nuo pat rudens pradžios. Partneriai kainų didinimą grindžia augančiomis darbo jėgos, energijos ir transporto išlaidomis bei brangesnėmis žaliavomis. Tačiau prekybos tinklas tvirtina neketinantis didinti prekybinės maržos dalies ir sieksiantis savo veiksmais sušvelninti didesnių kaštų poveikį. Šiemet bendrovė jau ne kartą savo iniciatyva mažino įprastas maisto produktų kainas ir toliau žada stengtis, kad pirkėjai kainų augimą pajustų mažiau nei kitur.
T. Povilauskas teigia, kad kol kas situaciją švelnina ne itin ryškus žemės ūkio produkcijos kainų augimas. Ši savikainos dalis artimiausiu metu neturėtų sukelti staigaus ir reikšmingo spaudimo galutinėms kainoms. Kiaulių, galvijų skerdenų ir paukštienos kainos išlieka stabilios arba net mažėja. Didesni pokyčiai pieno produktų rinkoje, kuri juda cikliškai, galimi įsibėgėjant kitiems metams.
Ekonomistas prognozuoja, kad gyventojai maisto kainų infliaciją stipriau gali pajusti kitų metų pradžioje. Tuo metu namų ūkius taip pat pasieks didesnės šilumos, elektros ir dujų sąskaitos, todėl vasaris ir kovas gali būti sudėtingesni mėnesiai.