Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 27 d. telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbų ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre, tačiau didžiąją pokalbio dalį skyrė ne galimoms paliauboms, o viduramžių slavų istorijai. Apie tai, remdamasis trimis su pokalbio turiniu susipažinusiais šaltiniais, pranešė „Financial Times“ (FT).
Pokalbis iš pradžių buvo suplanuotas maždaug 30 minučių, tačiau truko apie 90 minučių. Pasak šaltinių, V. Putinas per jį ilgai dėstė savo požiūrį į Rusijos istoriją ir su ja susijusius klausimus.
Šis pokalbis įvyko prieš lapkritį Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, numatomas trišales Ukrainos, Rusijos ir JAV taikos derybas. Vis dėlto Ukrainos raginimai nedelsiant skelbti paliaubas, kaip teigiama, buvo beveik nenagrinėjami.
Vienas FT šaltinis teigė, kad Suomijos ir Norvegijos lyderiai net nepertraukė V. Putino pasakojimo, kad išsiaiškintų, ar jis iš tiesų rimtai vertina galimybę ateityje pradėti dialogą su Europa.
V. Putinas Ukrainos ir Rusijos istoriją dažnai pasitelkia savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti. Tą patį jis darė ir 2024 m. interviu su JAV laidų vedėju Tuckeriu Carlsonu.
Taikos susitarimo pasiekti nepavykstant, Rusijos vadovas ne kartą pasaulio lyderiams aiškino savo istorijos interpretaciją. Pranešama, kad panašią paskaitą jis surengė ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui per 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą. Tąkart V. Putinas esą išsamiai pasakojo apie viduramžių Rusios kunigaikščius Riuriką ir Jaroslavą Išmintingąjį bei XVII a. kazokų vadą Bohdaną Chmelnyckį.
Vakarų istorikai kritikuoja tokią praeities interpretaciją
Tikslios spalio 27 d. pokalbio detalės nėra žinomos. Tačiau Vakarų istorikai ne kartą yra kritikavę selektyvų V. Putino istorinių įvykių pateikimą ir jų iškraipymus, kuriais, jų vertinimu, siekiama pateisinti Maskvos veiksmus.
V. Putino pokalbis su Suomijos ir Norvegijos lyderiais įvyko po spalio 20 d. Osle surengto susitikimo, kuriame dalyvavo Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai. Vis dėlto Alexanderis Stubbas ir Jonas Gahras Støre pabrėžė, kad spalio 27 d. pokalbyje jie nekalbėjo visos Europos vardu.
Po pokalbio abu Šiaurės šalių lyderiai jo turinį aptarė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis padėkojo už išsamų informavimą ir aktyvią paramą Ukrainos diplomatijai bei taikos pastangoms, kurias Kyjivas kartu su partneriais tęsia.
Šis pokalbis kitose Europos sostinėse įvertintas nevienodai. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen žiniasklaidai sakė į jį žvelgianti skeptiškai ir pabrėžė, kad jis nebuvo suderintas su kitais partneriais.
Europos Komisijos atstovas spaudai „Kyiv Independent“ teigė, kad Europos Sąjunga suinteresuota užbaigti karą ir siekia ne tik jo pabaigos, bet ir teisingos bei ilgalaikės taikos. Pasak jo, tai yra ES tikslas ir pozicija, kurios laikomasi derybose.
Aukšto rango ES pareigūnas „Kyiv Independent“ sakė, kad prieš Abu Dabyje planuojamą susitikimą Europoje gali būti surengtas dar vienas derybų etapas. Anksčiau prieštaringi iš Kyjivo sklindantys signalai leido manyti, kad šią savaitę Briuselyje vyks taikos derybos, tačiau vėliau paaiškėjo, jog toks susitikimas gali būti ir nesurengtas.