Irane sulaikytų Lietuvos piliečių Daivos Zakažauskaitės ir Erikos Šlimaitės padėtis kol kas nėra aiški. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad moterys yra sulaikytos, tačiau kada jos galėtų būti paleistos, nežinoma. Irane panašių atvejų buvo ir anksčiau: užsieniečiai buvo kaltinami šnipinėjimu, neteisėtu sienos kirtimu ar dalyvavimu protestuose. Vieni laisvės laukė kelis mėnesius, kiti kalėjo daugiau nei dvejus metus. Šių žmonių istorijos atskleidžia, kaip baigdavosi tokie sulaikymai ir kokių diplomatinių pastangų prireikdavo jiems išlaisvinti.
Irane sulaikytos lietuvės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė (tv3.lt koliažas)
Irano kalėjimuose yra buvę turistų ir žurnalistų. Jų paleidimas dažnai tapdavo sudėtingų diplomatinių derybų rezultatu.
Australų keliautojai buvo apkaltinti šnipinėjimu
2019 metais po pasaulį keliaujantys australai Jolie King ir Markas Firkinas per Iraną vyko į Europą. Pora kūrė kelionių turinį, filmavo aplankytas vietas ir įspūdžiais dalijosi internete.
Tačiau Irane jie buvo sulaikyti ir maždaug tris mėnesius praleido kalėjime. Keliautojai pasakojo planavę šalyje užsibūti vos kelias dienas. Vieną kartą, kai stovyklavo parke Jajroodo mieste netoli Teherano, juos apsupo dešimtys ginkluotų pareigūnų, vilkėjusių civiliais drabužiais.
Pareigūnai apieškojo poros daiktus, o vėliau abu keliautojus išvežė ir uždarė į atskiras kameras. Iš pradžių jie negalėjo susisiekti nei su artimaisiais, nei su draugais ar ambasada. Pora taip pat teigė, kad iš karto neturėjo galimybės gauti advokato pagalbos.
Po dviejų dienų australai buvo apkaltinti šnipinėjimu. Irano institucijos taip pat teigė, kad jie galėjo skraidinti droną ir fotografuoti teritorijas šalia branduolinių objektų. Keliautojai kaltinimus atmetė ir aiškino, kad keliavo bei kūrė tinklaraščio turinį, o ne rinko žvalgybinę informaciją.
Pasak poros, maždaug po dviejų mėnesių tardytojai pripažino, kad jie nėra šnipai, tačiau pateikė naujus kaltinimus dėl fotografavimo. Iš pradžių už šnipinėjimą jiems grėsė itin griežta bausmė, įskaitant mirties bausmę arba ilgą įkalinimą.
Vis dėlto 2019 metų spalį Iranas porą paleido. Apie tai spalio 5 dieną paskelbė Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne.
Žiniasklaida tuo pat metu pranešė, kad Australijoje buvo paleistas Irano pilietis Reza Dehbashi, kaltintas bandymu perduoti Iranui JAV karinio radaro technologiją. Dėl to buvo spėjama, kad šalys galėjo susitarti apsikeisti kaliniais.
Trys amerikiečiai kalėjo iki dvejų metų: moteris paleista anksčiau
2009 metų vasarą trijų amerikiečių – Shane’o Bauerio, Josho Fattalo ir Sarah Shourd – kelionė po Artimuosius Rytus baigėsi sulaikymu Irane. Dalis jų šalyje praleido daugiau nei dvejus metus.
Skelbta, kad liepos 31 dieną amerikiečiai buvo sulaikyti Irano ir Irako pasienio regione. Irano valdžia tvirtino, kad jie neteisėtai kirto sieną, o vėliau pateikė ir šnipinėjimo kaltinimus. Amerikiečiai juos neigė.
Visi trys buvo uždaryti Teherano Evino kalėjime. 2010 metų rugsėjį Sarah Shourd už 500 tūkst. JAV dolerių užstatą buvo paleista ir grįžo į Jungtines Valstijas. Abu vyrai liko kalėjime.
2011 metų rugpjūtį Irano teismas Shane’ą Bauerį ir Joshą Fattalą nuteisė po aštuonerius metus kalėjimo: treji metai skirti už neteisėtą sienos kirtimą, penkeri – už šnipinėjimą. Vyrai kaltinimus atmetė.
Žmogaus teisių organizacija tuomet pareiškė, kad procesas neatitiko sąžiningo teismo standartų. Organizacijos teigimu, viešai nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų, patvirtinančių šnipinėjimo kaltinimus.
2011 metų rugsėjo 21 dieną, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sulaikymo, abu vyrai buvo paleisti už užstatą ir išvyko iš Irano į Omaną. Prie jų išlaisvinimo prisidėjo intensyvios diplomatinės pastangos.
Prancūzas po protestų kalėjo daugiau nei 20 mėnesių
2022 metais į Iraną atvyko Prancūzijos pilietis Louis Arnaud. Tais pačiais metais šalyje prasidėjo dideli protestai po 22 metų kurdės Mahsos Amini mirties. Ją buvo sulaikiusi Irano vadinamoji moralės policija dėl tariamo galvos apdangalo dėvėjimo taisyklių pažeidimo.
Prancūzas buvo sulaikytas 2022 metų rugsėjį kartu su kitais europiečiais. Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad jis įtartas dalyvavęs po Amini mirties kilusiuose protestuose.
Arnaud nelaisvėje praleido daugiau nei 20 mėnesių. Irano institucijos jį paleido 2024 metų birželį, o birželio 13 dieną jis grįžo į Prancūziją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai padėkojo Omanui ir kitiems asmenims, padėjusiems susitarti dėl vyro paleidimo. Grįžusį Arnaud pasitiko ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Žurnalistė su galiojančia viza išlaisvinta po trijų savaičių
Italijos žurnalistė Cecilia Sala į Iraną atvyko 2024 metų gruodį dirbti žurnalistinio darbo. Italijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad gruodžio 19 dieną ją Teherane sulaikė policija. Ministerija pabrėžė, kad žurnalistė į šalį buvo atvykusi teisėtai ir turėjo galiojančią vizą.
Gruodžio 27 dieną Italijos ambasadorė Teherane per konsulinį vizitą aplankė Salą ir siekė išsiaiškinti jos sulaikymo sąlygas bei statusą. Iki tol žurnalistei buvo leista artimiesiems paskambinti tik du kartus.
2025 metų sausio 2 dieną Italijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Irano ambasadorių Romoje. Buvo pareikalauta nedelsiant paleisti Salą, užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir suteikti visavertę konsulinę pagalbą. Italijos ministerija dar kartą akcentavo, kad žurnalistė turėjo galiojančią žurnalistinę vizą.
Sausio 8 dieną Sala buvo paleista ir išskrido iš Teherano į Italiją. Italijos vyriausybė teigė, kad jos išlaisvinimas tapo intensyvių diplomatinių ir žvalgybos institucijų pastangų rezultatu.
Lietuvės Irane sulaikytos: su artimaisiais ryšio nėra nuo spalio 12-osios
Skelbta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gauti pareiškimai dėl dviejų moterų išvykimo. Spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš ten į Iraną išskrido Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
Vėliau Užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi informacijos iš Irano, kad moterys yra sulaikytos. Taip pat paaiškėjo jų sulaikymo data.
Ministerijos atstovė A. Stakėnienė portalui lrt.lt sakė, kad oficialiuose gautuose dokumentuose nurodyta, jog lietuvės sulaikytos spalio 15 dieną. Dokumentuose esą pateikta tik labai trumpa informacija apie aplinkybes, todėl daugiau jos komentuoti negalima, kad nebūtų pakenkta pačioms pilietėms. Ji taip pat ragino šiuo klausimu kuo mažiau spekuliuoti.
Sesuo žino galimas priežastis, tačiau jomis netiki
Daivos sesuo Rūta Korsakienė portalui tv3.lt teigė, kad moterys buvo vežamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą.
Ji taip pat sakė turinti informacijos apie jų buvimo vietą ir galbūt miestą, kuriame jos laikomos, tačiau šių duomenų viešinti negalinti.
Rūta Korsakienė nurodė žinanti ir galimas sulaikymo priežastis, tačiau jas pavadino nelogiškomis. Ji sakė turinti neoficialios informacijos, tačiau nenorinti jos skelbti, nes netiki, kad ji yra teisinga. Kartu sesuo pripažino, jog, žinant Iraną, šalies institucijos galėjo nuspręsti, kad moterys kažką padarė arba nepadarė.
Moterys laikomos ne viešbutyje ir buvo perkeltos kitur
Daivos sesuo portalui tv3.lt taip pat tvirtino, kad lietuvės laikomos ne viešbutyje. Jos teigimu, pasakojimą apie viešbutį reikėtų vertinti atsargiai, nes esama daug manipuliacijų.
Rūta Korsakienė sakė žinanti, kad moterys yra sulaikytos konkrečioje vietoje, galbūt net galinti įvardyti miestą, tačiau oficialaus patvirtinimo tam nėra, todėl šios informacijos atskleisti negali.
Sesuo vietą, kurioje laikomos lietuvės, apibūdino kaip kalėjimą arba areštinę. Ji taip pat patvirtino, kad moterys buvo perkeltos, o jų buvimo vieta pakeista.
Praėjus daugiau nei savaitei nuo pirmojo šeimos kreipimosi į Užsienio reikalų ministeriją, pirmadienį įvyko oficialus susitikimas, per kurį artimieji buvo informuoti apie situaciją ir ministerijai žinomus faktus.
Pasak Rūtos Korsakienės, konkrečios informacijos neatsirado: ministerija nurodė, kad padarys viską, kas nuo jos priklauso, ir mėgins susisiekti su visomis institucijomis. Sesuo spėjo, kad oficialių žinių gali trūkti todėl, jog moterys laikomos kitokioje įstaigoje ir jų duomenys nėra tinkamai įtraukti į sistemą, arba Iranas nenori jų atskleisti.
Nors sesuo sakė turinti daugiau informacijos, tai jos nenuramino. Ji pripažino, kad vieta, kurioje laikomos lietuvės, neatrodo tokia, kurioje pati norėtų būti.