Siekdama sustiprinti Lietuvos elektros sistemos atsparumą kritinėmis aplinkybėmis, Energetikos ministerija siūlo sudaryti teisines sąlygas tinklo valdytojai „Litgrid“ parengti sistemą taip, kad visa ji arba atskiros jos dalys galėtų veikti izoliuotai. Toks scenarijus būtų aktualus, pavyzdžiui, sutrikus 330 kV perdavimo tinklo veiklai.
Ministerija parengė atitinkamas Elektros energetikos įstatymo pataisas. Jei joms pritars Vyriausybė, galutinį sprendimą turės priimti Seimas.
Energetikos ministro atstovas Artūras Ketlerius teigia, kad ekstremalios krizės atveju, kai visas 330 kV tinklas arba didelė jo dalis taptų neprieinama, Lietuvos regionai turėtų gebėti savarankiškai atkurti ir palaikyti elektros tiekimą. Tam būtų pasitelkiamas 110 kV tinklas ir konkrečiuose regionuose esantys elektros gamybos pajėgumai.
Jo aiškinimu, pagrindinio perdavimo tinklo praradimas neturėtų lemti visos šalies elektros sistemos sustojimo – atskiri regionai turėtų galėti veikti savarankiškai.
Pasak A. Ketleriaus, lapkritį „Litgrid“ visuomenei pristatys izoliuoto darbo modelį, parengtą remiantis technine ekspertine analize. Dokumente bus nurodyta, kokių priemonių reikėtų imtis, kad toks modelis būtų įgyvendintas.
Įstatymo pataisų projekte numatyta, kad „Litgrid“ būtų įpareigota plėtoti ir įsigyti papildomas paslaugas, nesusijusias su dažnio reguliavimu.
Ministerijos atstovas pabrėžia, kad Lietuva turi būti pasirengusi ne tik įprastiems elektros sistemos sutrikimams, bet ir mažai tikėtiniems scenarijams, kurie galėtų sukelti itin didelių padarinių valstybei.
Vienas iš tokių scenarijų – ekstremalios aplinkybės, dėl kurių būtų prarastas visas 330 kV elektros perdavimo tinklas arba reikšminga jo dalis. Šis tinklas yra pagrindinis Lietuvos elektros sistemos „stuburas“, jungiantis svarbiausius šalies regionus ir leidžiantis didelius elektros kiekius perduoti tarp skirtingų valstybės dalių. Tačiau net ir jo netekus, Lietuvos elektros sistema neturėtų visiškai užgesti.
Energetikos ministerijos vertinimu, tokių sprendimų reikšmę ypač išryškino Ukrainos patirtis. Karinių išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą sąlygomis būtina gebėti veikti autonomiškai ir užtikrinti elektros tiekimą gyventojams, kritinei infrastruktūrai, valstybės institucijų funkcijoms bei gyvybiniams žmonių poreikiams.
Ministerija taip pat nurodo, kad „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, „KN Energies“ suskystintų gamtinių dujų terminalas, tarptautinės elektros ir dujų jungtys bei su Vakarų valstybėmis sinchroniškai veikianti energetikos sistema gerokai sumažino trečiųjų šalių galimybes tiesiogiai daryti įtaką Lietuvos energetikos veikimui. Vis dėlto šie pokyčiai kartu parodė, kad infrastruktūros atsparumą būtina toliau stiprinti.