Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ), pramonės parkų ir investicijoms rezervuotų valstybinių sklypų infrastruktūra nebeatitinka verslo poreikių. Todėl siūloma jos plėtrai skirtą finansavimą padvigubinti.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas pripažino, kad infrastruktūros išvystymas atsilieka nuo realaus poreikio.
„Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Gintarė Pauliukevičienė teigė, kad infrastruktūrą būtina stiprinti ne tik LEZ, bet ir kitose investicijoms skirtose teritorijose. Tam, pasak jos, jau parengtas įstatymo projektas, kuris pristatytas Finansų ministerijai kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Siūloma finansavimą padvigubinti, kad jis bent minimaliai atitiktų poreikius. Ši priemonė apimtų LEZ, pramonės parkus ir 14 Lietuvoje rezervuotų investicinių sklypų, kuriuose taip pat būtina vystyti infrastruktūrą.
Investuotojams reikia vis didesnių teritorijų. Didesnių nei 20 hektarų sklypų paklausa auga, tačiau LEZ tokių sklypų šiuo metu nebeturi ką pasiūlyti.
G. Pauliukevičienės teigimu, investicijos stambėja, todėl didėja ne tik sklypų, bet ir jiems reikalingos infrastruktūros mastas. Istoriniai duomenys ir statistika rodo, kad ypač trūksta 20 hektarų ir didesnių teritorijų.
Dar viena rimta problema – elektros pajėgumų stoka LEZ. Jai spręsti šiemet INFRA priemonėje buvo numatyta atskira elektros energijos pajėgumų finansavimo dalis, tačiau bendram finansavimui nesikeičiant šių lėšų nepakanka.
Skaičiuojama, kad dėl elektros galios trūkumo LEZ neišvystyta apie 240 hektarų teritorijos. Tiek ploto galėtų būti visiškai parengta, jei elektros pastotėse būtų pakankamai pajėgumų.
„Investuok Lietuvoje“ aiškina, kad INFRA – tai savivaldybėms skiriama tikslinė dotacija LEZ ir kitų pramonės teritorijų infrastruktūrai.
Iki 2028 metų šiai infrastruktūrai, skaičiuojama, reikėtų apie 105 mln. eurų. Šiuo metu numatyta 2,2 karto mažesnė suma – 48 mln. eurų.
W. Urbano teigimu, vien esamų LEZ ir pramonės parkų infrastruktūrai papildomai reikėtų apie 80 mln. eurų. Ministerijos siūlymas įtrauktas į biudžeto svarstymą, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Dabar kasmet šioms reikmėms skiriama kiek daugiau nei 16 mln. eurų.
Naujoms LEZ Panevėžio rajone, Visagine ir Alytuje įrengti papildomai reikėtų dar apie 60 mln. eurų.
2025 metų duomenimis, LEZ yra 11 sklypų, kurių plotas nesiekia 10 hektarų, ir trys 10–20 hektarų ploto sklypai. Iš viso zonose likę 118 hektarų laisvo ploto bei beveik 400 hektarų laisvos, tačiau neišvystytos teritorijos.
Kauno LEZ vadovas Vytas Petrušis teigė, kad šiuo metu turimų sklypų investuotojams turėtų pakakti maždaug ketveriems metams. Iš 90 hektarų, kuriuos dabar galima siūlyti, kasmet investuotojams perduodama po 20–25 hektarus.
2023 metais Seimas pritarė Kauno LEZ teritorijos išplėtimui 520 hektarų. Į infrastruktūrą šiame plote numatyta investuoti apie 115 mln. eurų, o bendras zonos plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek jis siekė 1996 metais, kai LEZ buvo įkurta.
Vis dėlto nė vienas iš planuojamų 520 hektarų sklypų kol kas dar nėra priskirtas Kauno LEZ.
V. Petrušis ragino paspartinti Vyriausybės nutarimus dėl konkrečių sklypų priskyrimo. Pagal 2023 metais priimtą įstatymą žemė Kauno LEZ turėjo būti perduota trimis etapais, tačiau iki šiol nepriskirtas nė vienas sklypas.
Net ir priskyrus teritoriją LEZ, biurokratinės procedūros, kol sklypą galima pasiūlyti investuotojui, paprastai trunka 3–5 metus.
Lietuvoje veikia septynios LEZ: Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės ir Klaipėdos.