Daugiau nei dešimtmetį pradinių klasių mokytoja dirbusi, o vėliau beveik dešimtmetį Vilniaus miesto savivaldybėje švietimo politiką ir duomenis analizavusi Dalia Šidlauskienė šiandien vadovauja Trakų pradinei mokyklai. Jos teigimu, net ir racionaliai atrodantis sprendimas mokyklai gali reikšti didelį nematomą krūvį. Todėl vertinant naujas iniciatyvas svarbu skaičiuoti ne tik pinigus, bet ir mokytojų laiką, vadovo dėmesį bei kitus mokyklos išteklius. D. Šidlauskienė mano, kad mokykloms vis labiau reikia principo „mažiau, bet prasmingiau“.
Profesinę veiklą D. Šidlauskienė pradėjo klasėje – daugiau nei dešimt metų dirbo pradinių klasių mokytoja. Vėliau, dirbdama Vilniaus miesto savivaldybėje, ji analizavo švietimo duomenis, stebėjo mokyklų veiklą, dalyvavo priimant sprendimus ir formuojant švietimo politiką. Nuo 2021 m. ji vadovauja Trakų pradinei mokyklai.
Mokytojos darbas, pasak direktorės, leido aiškiai pamatyti, kokią įtaką vaiko augimui, pasitikėjimui savimi ir požiūriui į mokymąsi daro mokykla bei mokytojas. Savivaldybėje įgyta patirtis suteikė galimybę į švietimą pažvelgti plačiau, tačiau ilgainiui D. Šidlauskienė norėjo grįžti arčiau vietos, kur sprendimai virsta kasdieniais pokyčiais. Mokyklos vadovo darbe ji gali juos įgyvendinti kartu su bendruomene, matyti rezultatą ir prisiimti atsakomybę už vykstančius procesus.
Sprendimo kaina – ne tik eurai
Patirtis ir klasėje, ir savivaldybėje padeda D. Šidlauskienei tą pačią situaciją vertinti iš kelių perspektyvų: suprasti sprendimo tikslą, bet kartu įvertinti jo poveikį mokyklos bendruomenei.
Jos teigimu, iš sistemos perspektyvos sprendimas gali atrodyti logiškas, tačiau jį įgyvendinant klasėje paaiškėja, kiek papildomo laiko, energijos ir pastangų jis pareikalauja. Mokytojos patirtis jai primena, kad už kiekvieno sprendimo slypi žmogus, o darbas savivaldybėje padeda suprasti, kodėl tokie sprendimai apskritai priimami.
Dėl to mokyklos vadovė stengiasi nustatyti aiškius prioritetus ir neapkrauti darbuotojų veiklomis vien dėl jų skaičiaus. Formuojant švietimo politiką, jos nuomone, reikėtų dažniau vertinti, kiek sprendimas realiai kainuos mokyklai – ne tik pinigais, bet ir mokytojų laiku, vadovo dėmesiu bei administraciniais ištekliais.
D. Šidlauskienė pabrėžia, kad mokyklai reikia ne kuo daugiau veiklų, o kuo daugiau prasmingų veiklų.
Skaičiai turi virsti konkrečiais veiksmais
Siekiant geriau suprasti individualius mokinių poreikius, Trakų pradinėje mokykloje kryptingai naudojami pasiekimų duomenys. Mokykla yra sukūrusi vidinį pasiekimų tendencijų stebėjimo instrumentą, kurį taiko ketvirtų klasių mokytojai. Jame lyginami NMPP, diagnostinių darbų ir pusmečių rezultatai, ieškoma pasikartojančių sunkumų.
2024–2025 mokslo metų NMPP rezultatai Trakų pradinei mokyklai leido užimti 14 vietą tarp šalies pradinių mokyklų.
Direktorės teigimu, duomenys padeda pamatyti realią situaciją, tačiau vien skaičių neužtenka. Po kiekvieno rezultato turėtų kilti klausimas, kas bus daroma toliau. NMPP ir diagnostinių darbų duomenys, jos manymu, neturėtų likti tik ataskaitose – jie turi padėti mokytojui suprasti, kur mokiniui reikalinga pagalba ir ką galima pakeisti.
Mokinių pažanga mokykloje vertinama ne vien pagal akademinius rodiklius. Didelis dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui: vaikai mokosi gamtoje, Trakų pilyje, dalyvauja edukacijose, lankosi žirgyne, įsitraukia į sporto, kultūrines ir projektines veiklas.
D. Šidlauskienei svarbu, kad kiekvienas vaikas mokykloje atrastų bent vieną sritį, kurioje galėtų pasakyti: „Aš galiu.“ Mokymasis, jos įsitikinimu, neturėtų apsiriboti klase. Tyrinėdami, kurdami, keliaudami, sportuodami, bendraudami ir spręsdami realias problemas mokiniai teorines žinias susieja su tikru pasauliu.
Mokykla sieks geriau atliepti kiekvieno mokinio poreikius
Trakų pradinėje mokykloje numatoma stiprinti personalizuotą ugdymą. Siekiama, kad mokytojas kuo tiksliau matytų kiekvieno mokinio situaciją ir galėtų parinkti jam tinkamiausią kitą mokymosi žingsnį.
Šiai krypčiai padeda mokyklos dalyvavimas projekte „Galimybių mokykla“, kuriame daug dėmesio skiriama personalizuotam ir inovatyviam ugdymui bei skirtingų mokinių poreikių atliepimui.
Mokykla taip pat plečia praktinių, kasdienybėje pritaikomų žinių sritis. Viena jų – finansinis raštingumas. Planuojama, kad pradinukai mokysis suprasti pinigų vertę, planuoti, taupyti ir priimti apgalvotus sprendimus. Tam ketinama pasitelkti „Junior Achievement“ programas ir bendradarbiauti su verslo atstovais.
Be to, numatyta įrengti tris ikimokyklinio ugdymo grupes, kuriose būtų 45 vietos. Tai turėtų padėti atliepti augančius Trakų šeimų poreikius ir užtikrinti sklandesnį vaikų perėjimą į pradinį ugdymą.
Mokyklos pastangų ne visada pakanka
Nors dalį pokyčių mokykla gali inicijuoti pati, D. Šidlauskienė pabrėžia, kad kai kurioms problemoms spręsti vien bendruomenės pastangų nepakanka. Tarp jų ji mini mokytojų ir specialistų trūkumą, administracinę naštą bei kai kuriuos įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo klausimus.
Pasak direktorės, mokykloms reikia ne tik keliamų lūkesčių, bet ir realių sąlygų juos įgyvendinti. Mokyklos vadovo atsakomybė šiandien apima ne vien ugdymo procesą – tenka rūpintis fiziniu saugumu, infrastruktūra ir bendruomenės atsparumu.
D. Šidlauskienės vertinimu, dalis šių sunkumų susijusi su Lietuvos švietimo sistema. Kalbėdama apie būtinus pokyčius, ji pirmiausia atkreipia dėmesį į mokytojo profesiją. Norint geriausio švietimo, jos teigimu, reikia stiprios, gerbiamos ir patrauklios profesijos.
Direktorė taip pat pasigenda didesnio stabilumo: mokykloms sudėtinga judėti pirmyn, kai vieną prioritetą nuolat pakeičia kitas. Jos nuomone, reikėtų mažinti fragmentaciją, geriau naudoti duomenis ir labiau pasitikėti mokyklomis. Aukšti lūkesčiai vaikams, pabrėžia D. Šidlauskienė, turi būti derinami su pagalba.
Vadovams svarbu turėti kur pasakyti „nežinau“
D. Šidlauskienei svarbus ir dalijimasis patirtimi su kitais mokyklų vadovais. Ji yra prisijungusi prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.
Direktorės teigimu, vadovui svarbu nelikti profesiniame vakuume. Reikalinga erdvė, kurioje būtų galima kalbėti ne tik apie sėkmes, bet ir atvirai pripažinti, kad kažko dar nežinai ar kad tam tikras sprendimas nepavyko. Prie klubo ji prisijungė dėl profesinio dialogo ir galimybės mokytis iš kitų vadovų.
Jos manymu, stipri švietimo sistema prasideda nuo žmonių, kurie kalbasi, dalijasi patirtimi ir nebijo vieni iš kitų mokytis.
Bendrystę ir gebėjimą kreiptis pagalbos D. Šidlauskienė linki prisiminti ir tiems, kurie svarsto apie karjerą švietimo srityje ar mokyklos vadovo darbą. Tai nėra lengvas kelias – jame daug atsakomybės, sprendimų ir situacijų, kai neįmanoma įtikti visiems.
Vis dėlto darbo prasmę, pasak direktorės, atskleidžia akimirkos, kai vaikas pradeda tikėti savimi, mokytojas atranda naują darbo būdą, o komanda pati ima kurti pokytį. Didžiausia vadovo darbo prasmė, jos teigimu, nėra viską padaryti pačiai, bet sudaryti sąlygas augti vaikams, mokytojams ir visai bendruomenei.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – ne pelno siekianti organizacija, įsteigta Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.