Peršalimo ligų, gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų sezonas gali tapti rimtu išbandymu ne tik imuninei sistemai, bet ir širdžiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas Karolis Bumblauskas įspėja, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms infekcijos gali sukelti sunkesnių komplikacijų ir padidinti ūmių kardiovaskulinių įvykių riziką.
Infekcijai patekus į organizmą, suaktyvėja imuninė sistema ir prasideda uždegiminiai procesai. Dėl to širdžiai ir kraujagyslėms gali tekti didesnis krūvis: padažnėja pulsas, gali keistis arterinis kraujospūdis. Lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiam žmogui prisitaikyti prie šių pokyčių gali būti sunkiau.
K. Bumblauskas aiškina, kad gripas kartais komplikuojasi plaučių uždegimu, o šis – sepsiu. Tokios būklės gali smarkiai pabloginti net ir anksčiau gana sveiko žmogaus širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą.
Infekcijos taip pat siejamos su didesne miokardo infarkto ir insulto rizika. Uždegimas gali suaktyvinti kraujo krešėjimą, todėl kraujagysles užkemšantys krešuliai gali susidaryti lengviau. Be to, karščiuojant ir netenkant daug skysčių kraujas gali tapti santykinai klampesnis. Vis dėlto pati infekcija nereiškia, kad žmogų būtinai ištiks infarktas ar insultas – rizika priklauso nuo sveikatos būklės, gretutinių ligų ir kitų individualių aplinkybių.
Atidžiau stebėti savijautą turėtų žmonės, sergantys išemine širdies liga ar širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų arba padidėjusį kraujospūdį. Infekcija gali apsunkinti šių ligų eigą.
Kada būtina nedelsiant kviesti pagalbą?
Susirgus svarbu vertinti ne tik esamus simptomus, bet ir tai, kaip greitai keičiasi bendra savijauta. Jei simptomai lengvi, neprogresuoja ir žmogus jaučiasi pakankamai gerai, skubėti į gydymo įstaigą nebūtina. Tačiau greitai blogėjanti būklė, aukšta temperatūra ar nauji, neįprasti simptomai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.
Ypatingo dėmesio reikia krūtinės skausmui, dusuliui ir širdies ritmo sutrikimams. Jei dusulys atsiranda fizinio krūvio metu ar net kalbant, o skausmas plinta į kairę ranką arba kaklą, šių požymių ignoruoti negalima – būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą.
Ūmios ligos metu tyrimų rezultatai gali klaidinti
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius reikia kontroliuoti nuolat, tačiau ūmios infekcijos metu kai kuriuos rodiklius vertinti įprastai gali būti netikslu.
Karščiuojant, sergant infekcija ir vartojant vaistus atlikti kraujo tyrimai, pavyzdžiui, cholesterolio, ne visada tiksliai atspindi įprastą sveikatos būklę. Dėl karščiavimo ir skysčių trūkumo dalis rodiklių gali pakisti, todėl rizikos veiksnius geriausia vertinti ir kontrolę planuoti pasveikus.
Rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus. Amžius, lytis ir genetika yra nekoreguojami, o kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kūno svorį, rūkymą ir kitus žalingus įpročius galima kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą ir prireikus taikant gydymą. Tinkama šių veiksnių kontrolė gali padėti išvengti daugelio ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų.
Pacientai, vartojantys politabletes arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti, susirgę peršalimo ligomis neturėtų savavališkai keisti gydymo ar nutraukti vaistų vartojimo. Dažniausiai vaistus reikia vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas.
Vis dėlto infekcijos metu gali pakisti kraujospūdis, todėl reikėtų stebėti jo rodmenis ir pulsą. Jei kraujospūdis tampa neįprastai žemas, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu, kuris įvertins, ar laikinai reikia koreguoti gydymą.
Didesnės rizikos žmonėms svarbi prevencija
Kardiologas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms rekomenduoja nuosekliai rūpintis sveikata ir laikytis infekcijų prevencijos priemonių. Reikia vartoti gydytojo paskirtus vaistus pagal nurodymus, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, o gripo epidemijos metu atsisakyti nebūtinų susibūrimų.
Europos kardiologų draugija (ESC) taip pat rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo – tai viena iš širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių.
Pajutus infekcijos simptomus svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Šiuolaikinė medicina leidžia greitai nustatyti infekciją ir laiku pradėti gydymą, todėl nereikėtų laukti, kol būklė pablogės.