Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, kalbėdamas su žurnalistais, pirmą kartą pripažino, kad taikaus karo sureguliavimo procese gali tekti svarstyti ir saugumo garantijas Rusijai. Apie tai pranešė „Financial Times“, pabrėžęs, kad toks pareiškimas rodo reikšmingą Kyjivo pozicijos pokytį tuo metu, kai JAV siekia atgaivinti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos.
V. Zelenskis teigė, kad Vakarų valstybės ateityje galėtų aptarti Maskvos keliamus reikalavimus saugumo srityje. Vis dėlto, jo įsitikinimu, pirmiausia būtina užtikrinti pačios Ukrainos saugumą.
Prezidentas nurodė, kad pirmasis žingsnis turėtų būti karo klausimo išsprendimas, o tik vėliau būtų galima ieškoti atsakymų į Rusijos klausimus, grindžiamus jos pačios saugumo samprata ir lūkesčiais.
Pasak V. Zelenskio, diskusijose dėl pokario susitarimo ir saugumo garantijų turi dalyvauti Europa. Jis neatmetė galimybės, kad konceptualūs klausimai su Rusija galėtų būti aptariami tarpininkaujant amerikiečiams. Tačiau, jei būtų pereita prie konkrečių saugumo garantijų ir paaiškėtų, kad joms įgyvendinti reikalingas Europos įsitraukimas, Europa turėtų būti įtraukta ir į pačias derybas.
„Financial Times“ vertinimu, tokie pareiškimai rodo didėjantį Kyjivo nerimą dėl pastaruoju metu stiprėjančio Rusijos ir JAV dialogo. V. Zelenskis taip pat sakė anksčiau gaudavęs signalų apie galimą amerikiečių karinio buvimo Europoje mažinimą.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Rusijai suprantamos saugumo garantijos reikštų pokyčius Europos ir pasaulio saugumo architektūroje. Kartu jis dar kartą pareikalavo, kad teritoriniai klausimai būtų svarstomi tik valstybių vadovų lygiu. V. Zelenskis taip pat pareiškė esantis pasirengęs aptarti JAV siūlymą abiejose fronto linijos pusėse įkurti demilitarizuotą zoną.
Kodėl Rusijos saugumo reikalavimai tapo diskusijų dalimi
2021 metų gruodį Maskva JAV ir NATO pateikė ultimatyvius reikalavimus, kuriuos vadino „saugumo garantijomis“. Rusija siekė teisiškai įtvirtinto draudimo NATO plėtrai, įskaitant Ukrainos ir kitų buvusių SSRS respublikų priėmimą į aljansą. Ji taip pat reikalavo nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Užkaukazėje ir Centrinėje Azijoje bei grąžinti aljanso karinių pajėgų dislokavimą Europoje į 1997 metų lygį.
NATO atsisakė užkirsti kelią naujų narių priėmimui, tačiau pasiūlė kalbėtis apie ginklų kontrolę ir rizikos mažinimą. Tuomet V. Putinas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai buvo ignoruojami. 2022 metų vasario 24 dieną, skelbdamas apie invaziją į Ukrainą, jis teigė, kad Maskva 30 metų mėgino susitarti su Vakarais, tačiau esą susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
Iki šiol Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai atmesdavo Maskvos reikalavimus gauti NATO saugumo garantijas ir iš esmės peržiūrėti Europos saugumo architektūrą. Šie reikalavimai buvo vertinami kaip Rusijos pastangos susigrąžinti įtakos sferą ir susilpninti kaimyninių valstybių suverenitetą.
Praėjusių metų rugpjūtį V. Zelenskis Rusijos reikalavimus atmetė per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Tuomet Ukrainos prezidentas teigė nesuprantantis, kas kelia grėsmę Rusijai, kai ši pati užpuolė Ukrainą ir yra jos teritorijoje, todėl abejojo, kokių garantijų apskritai reikėtų agresorei.
M. Rutte ir aukšto rango NATO šalių atstovai ilgą laiką nepritarė deryboms dėl Rusijos saugumo garantijų iki tol, kol nebūtų pasiektas galutinis taikos susitarimas su Ukraina. Jie taip pat atmetė galimybę Europos saugumo klausimus svarstyti nedalyvaujant NATO ir negavus jos pritarimo.
Vis dėlto lapkričio pradžioje planuojamas JAV, Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimas, kuriame gali būti keliami svarbiausi pasaulinio saugumo klausimai. Kol kas nepaskelbtas nei galutinis darbotvarkės turinys, nei patvirtinta, kad susitikimas tikrai įvyks.
Trečiadienį paskelbtuose komentaruose V. Zelenskis perspėjo, kad planuojamas Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti platforma perskirstyti įtaką pasaulyje, panašiai kaip tai nutiko po Antrojo pasaulinio karo.