Vyriausybė nepritarė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlomoms įstatymo pataisoms, kuriomis būtų paviešinti buvę KGB bendradarbiai, neprisipažinę apie slaptą veiklą. Ministrų kabinetas nurodė, kad toks projektas nesukurtų papildomos vertės ir neatitiktų teisėkūros aiškumo bei sistemiškumo principų.
Trečiadienį priimtame nutarime Vyriausybė pabrėžė pritarianti visuomenės teisei žinoti apie žmones, kurie, bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatyme numatyta apsauga.
Tačiau galiojančiame įstatyme jau nustatyta, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB skelbiama Teisės aktų registre, jei asmuo per 6 mėnesius nuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino. Duomenys taip pat skelbiami tuomet, kai žmogus pateikia žinomai melagingą informaciją apie save, kitus asmenis ar specialiųjų tarnybų veiklą arba ją nuslepia.
Vyriausybės vertinimu, komisijai nustačius, kad asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau laiku to nepripažino, ji priima sprendimą paskelbti šiuos duomenis Teisės aktų registre. Todėl R. Žemaitaičio projekte siūloma įtvirtinti tai, kas įstatyme numatyta nuo pat jo įsigaliojimo, ir dėl to naujas reguliavimas, ministrų kabineto teigimu, nesukurtų pridėtinės vertės.
Nutarime taip pat pažymima, kad projektas neatitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų. Šiais principais siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
R. Žemaitaičio iniciatyva numato viešinti duomenis apie užregistruotus, tačiau neprisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis. Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad galiojantis įstatymas nenumato pareigos tokius žmones įrašyti į įskaitą.
Pagal dabar galiojančią tvarką įskaitoje registruojami tik prisipažinę asmenys, kurie savanoriškai pripažino slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikė visą jiems žinomą informaciją apie šią veiklą. Todėl, Vyriausybės vertinimu, projektu būtų nustatyta pareiga teikti informaciją, kurios kaupti teisės aktai nenumato.
Ministrų kabinetas taip pat kritikuoja nuostatą, kad duomenys būtų viešinami nuo 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės teigimu, neturint naujų duomenų apie Lietuvos valstybei neprisipažinusių asmenų slaptą bendradarbiavimą, tokios nuostatos įgyvendinimas būtų neaiškus ir nesistemingas, nes teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti logiškas, suprantamas ir tarpusavyje suderintas.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas pradėjo svarstyti R. Žemaitaičio siūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo pataisas palaikė 79 parlamentarai, 8 balsavo prieš, o 7 susilaikė.
R. Žemaitaitis siūlė reglamentuoti neprisipažinusių asmenų teisinę padėtį. Projekte numatyta, kad užregistruotų, tačiau neprisipažinusių ir į įskaitą įrašytų asmenų pateikta informacija bei duomenys apie juos būtų viešinami nuo 2026-01-01.
Pernai gruodį Seimas pradėjo svarstyti ir kitą R. Žemaitaičio parengtą projektą, kuriuo siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.
Politikas siūlo panaikinti 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Kad būtų pasirengta sprendimo įgyvendinimui, siūloma jo įsigaliojimą nukelti iki 2028 m. sausio 1 d. Tuomet prisipažinusiųjų pateikta informacija apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nebebūtų laikoma valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Šį projektą jau įvertinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti. Tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė diskusijas ateityje tęsti už uždarų durų.
2015 m. Seimas priėmė pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių bei į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojantis įstatymas numato, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai žmogus eina arba kandidatuoja į prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo ar prokuroro pareigas.