Spalis Lietuvoje skiriamas krūties vėžio žinomumui didinti ir primena, kodėl svarbi ankstyvoji diagnostika bei ligos prevencija. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga šalyje – kasmet nustatoma apie 1 700 naujų atvejų.
Nors tokia diagnozė vis dar kelia baimę, Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad anksti aptikta liga dažnai sėkmingai išgydoma. Tobulėjant gydymui, siekiama ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus ir Veido-kaklo radiologijos sektoriaus vadovė dr. Diana Mačianskytė atkreipia dėmesį, kad ankstyvas krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali jaustis sveika, nors krūtyje jau vyksta pokyčiai. Todėl profilaktiniai tyrimai yra itin svarbūs: kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją išgydyti ir išvengti sudėtingesnio gydymo.
1. Pasinaudokite nemokama patikra
Pagal Lietuvoje vykdomą krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45–74 metų moterys kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografiją. Šis tyrimas leidžia aptikti vos kelių milimetrų darinius ir kitus pakitimus, kurių dar negalima apčiuopti.
Gydytoja D. Mačianskytė teigia, kad moterys kartais abejoja patikros nauda, jei nieko neskauda arba šeimoje nebuvo krūties vėžio atvejų. Tačiau nemaža dalis pacienčių neturi sergančių artimųjų, o ankstyva liga dažniausiai nepasireiškia jokiais juntamais požymiais.
Kauno klinikose kiekvieną profilaktinės mamografijos tyrimą atskirai įvertina du gydytojai radiologai. Tai padeda tiksliau nustatyti įtartinus pakitimus ir sumažinti nepagrįstų įtarimų tikimybę. Jei nieko įtartino nerandama, moteris po dvejų metų vėl kviečiama dalyvauti programoje. Aptikus pakitimų, atliekami papildomi tyrimai, padedantys išsiaiškinti, ar jie gerybiniai, ar piktybiniai.
Įtartinas radinys savaime dar nereiškia vėžio. Jei diagnozė patvirtinama, tolesnį gydymą kartu planuoja įvairių sričių specialistų komanda.
2. Žinokite, kad gydymas parenkamas individualiai
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, krūties navikų teminės grupės vadovė doc. Erika Korobeinikova sako, kad per pastaruosius dešimtmečius krūties vėžio gydymas smarkiai patobulėjo. Dabar atsižvelgiama ne tik į naviko dydį, bet ir į jo savybes.
Vienodo dydžio navikai skirtingoms pacientėms gali būti gydomi nevienodai: vienai gali pakakti operacijos ir nesudėtingo papildomo gydymo, kitai chemoterapijos gali prireikti dar prieš operaciją. Taip yra todėl, kad krūties vėžys nėra viena vienoda liga. Gydymo tikslas – ne skirti jo kuo daugiau, o parinkti būtent pacientei didžiausią naudą suteiksiantį būdą.
Šiuolaikiniai metodai daliai moterų leidžia išsaugoti krūtį ir išvengti kai kurių pažasties limfmazgių šalinimo operacijų, taip mažinant komplikacijų riziką. Trumpėja ir spindulinio gydymo kursai: anksčiau jie dažnai trukdavo penkias ar šešias savaites, o šiandien daugeliui pacienčių pakanka vienos–trijų savaičių.
Trumpesnė spindulinė terapija, pasak gydytojos, nebūtinai yra mažiau veiksminga. Tyrimai parodė, kad tinkamai atrinktoms pacientėms trumpesni kursai gali duoti tokį patį rezultatą. Tai reiškia mažiau kelionių į ligoninę ir daugiau laiko kasdieniam gyvenimui.
Jaunoms pacientėms svarbu gydytojams iš anksto pasakyti apie šeimos planus. Pati krūties vėžio diagnozė dar nereiškia, kad moteris negalės tapti mama, tačiau kai kurie gydymo būdai gali paveikti vaisingumą. Kauno klinikos bendradarbiauja su vaisingumo specialistais, todėl tam tikrais atvejais galima išsaugoti kiaušialąstes ar embrionus.
3. Rūpinkitės gyvenimo būdu ir neignoruokite stebėsenos
Po gydymo pacientės gali patirti ilgalaikį nuovargį, skausmą, rankos tinimą ar emocinių sunkumų. Todėl svarbu vertinti ne tik gydymo rezultatus, bet ir tai, kaip moteris jaučiasi sugrįžusi į įprastą gyvenimą.
Doc. E. Korobeinikova prisimena pacientę, kuri jaunystėje buvo gydyta dėl limfinės sistemos vėžio, o po daugelio metų jai nustatytas į kitus organus išplitęs krūties vėžys. Krūtyje buvo susiformavęs apie 10 centimetrų dydžio išopėjęs navikas. Kadangi anksčiau moteriai jau buvo taikytas spindulinis gydymas, dėl pakartotinio gydymo kilo papildomų saugumo klausimų. Vis dėlto, išsamiai įvertinus situaciją, nuspręsta jį skirti. Navikas reikšmingai sumažėjo, o pacientės gyvenimo kokybė pagerėjo.
Moteris šį pokytį pavadino antra galimybe gyventi. Nors liga neišnyko ir pasveikimu kalbėti nebuvo galima, gydymas reikšmingai pakeitė jos gyvenimą. Ši istorija, pasak gydytojos, rodo, kad net neišgydomos ligos atveju galima daug nuveikti dėl paciento savijautos.
Dalį krūties vėžio rizikos veiksnių galima keisti. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas ir alkoholio atsisakymas gali padėti sumažinti tikimybę susirgti. Tačiau liga gali išsivystyti ir sveikai gyvenančioms moterims, todėl gyvenimo būdas nepakeičia reguliarios patikros.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Joje dalyvaujančios 45–74 metų moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografiją.
Lietuvoje taip pat diegiamas centralizuotas kvietimų modelis. Moterys, kurioms priklauso nemokama patikra, kvietimus automatiškai gauna iš dviejų šalyje veikiančių koordinavimo centrų. Paštu, SMS žinute arba elektroniniu paštu siunčiamame kvietime nurodoma siūloma mamografijos data, laikas ir gydymo įstaiga.
Taip siekiama, kad daugiau moterų reguliariai tikrintųsi ir galimi krūtų pakitimai būtų pastebėti kuo anksčiau.