Užsienio reikalų ministerija (URM) savo svetainėje skelbia interaktyvų žemėlapį, kuriame Lietuvos piliečiai gali pasitikrinti rekomendacijas dėl planuojamos kelionės į užsienį.
Spalvos žemėlapyje nurodo rizikos lygį
Interaktyviame pasaulio žemėlapyje valstybės pažymėtos skirtingomis spalvomis. Lietuva rodoma balta spalva, o žaliai pažymėtos šalys, dėl kurių kelionių nėra pateikta specialių rekomendacijų.
Geltona reiškia, kad keliaujant reikia laikytis atsargumo. Oranžine spalva pažymėtos valstybės, į kurias prieš vykstant patariama įvertinti, ar kelionė iš tiesų būtina. Raudona spalva nurodo šalis, į kurias URM rekomenduoja nekeliauti. Juoda reiškia, kad iš konkrečios valstybės patariama nedelsiant išvykti.
Raudonai žymima didelė dalis Afrikos valstybių, taip pat Venesuela, Haitis, Pakistanas, Irakas, Sirija, Saudo Arabija ir Jemenas. Į šias šalis Lietuvos piliečiams rekomenduojama nevykti.
Juodai pažymėtos Rusija, Baltarusija, Ukraina, Iranas, Afganistanas, Mianmaras, Malis, Burkina Fasas, Eritėja ir Šiaurės Korėja. Iš šių valstybių URM pataria išvykti nedelsiant.
Ministerija teigia, kad kelionių rekomendacijos parengtos susisteminus iš patikimų šaltinių gautą informaciją. Užsienyje keliaujantiems Lietuvos piliečiams jos pateikiamos kaip patarimas, kuriuo raginama vadovautis.
Kiekvienas žmogus pats sprendžia, ar vykti į konkrečią valstybę, tačiau sprendimą turėtų priimti įvertinęs galimą riziką. Kelionė į didelės rizikos zoną reiškia, kad už savo saugumą asmuo prisiima visą atsakomybę.
URM taip pat perspėja, kad ministerija ir Lietuvos ambasados ne visada gali suteikti konsulinę ar kitokią pagalbą, ypač tuomet, kai problemų kyla raudonai arba juodai pažymėtoje valstybėje.
Po Lietuvos piliečių sulaikymo Irane renkama informacija
Irane sulaikius dvi Lietuvos pilietes, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad dabar svarbiausia išsiaiškinti aplinkybes, gauti oficialios informacijos ir, jei bus įmanoma, aplankyti sulaikytas moteris, skelbia nacionalinis transliuotojas.
Anot jo, pirmiausia vertinama, kur įvyko sulaikymas, kokios yra galimybės susisiekti su vietos institucijomis ir kokie duomenys jau gauti. Tuomet bandoma nustatyti sulaikytų asmenų tapatybę, užmegzti ryšį ir, esant galimybei, juos aplankyti.
Jeigu Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovai negali suteikti pagalbos, jos ieškoma tarp Europos Sąjungos (ES) šalių partnerių, kurios Irane turi diplomatinį atstovavimą. Jų pagalba siekiama išsiaiškinti sulaikytųjų laikymo sąlygas, pareikštus kaltinimus, taikomas teisines procedūras ir galimybes kuo greičiau jas išlaisvinti bei sugrąžinti į Lietuvą.
V. Vitkausko vertinimu, vykti į Iraną šiuo metu yra neatsakinga, nes sulaikytiems žmonėms gali būti suteikiama labai ribota teisinė ir diplomatinė pagalba.
Kaip skelbė ELTA, URM kanclerė Aistė Stakėnienė teigė, kad Lietuva sieks, jog į Iraną pas sulaikytas Lietuvos pilietes nuvyktų kitos ES valstybės konsulinis pareigūnas. Per tokį vizitą būtų bandoma sužinoti apie moterų laikymo sąlygas ir sveikatos būklę, taip pat išsiaiškinti, ar joms suteikta teisinė pagalba, vertimo paslaugos ir reikalingi vaistai.
Antradienį URM pranešė gavusi oficialią informaciją iš Irano apie Lietuvos piliečių sulaikymą. Anksčiau A. Stakėnienė LRT radijui sakė, kad kol kas nėra žinoma, dėl kokių priežasčių moterys galėjo būti sulaikytos.
Praėjusią savaitę policija paskelbė dviejų lietuvių, galimai dingusių be žinios Irane, paiešką. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad ieškomos Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
Spalio 7 dieną moterys iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš ten išvyko į Iraną. Artimieji su jomis negalėjo susisiekti nuo spalio 11 dienos.