Iki Vėlinių likus mažiau nei savaitei, Karveliškių kapinėse vilniečiai susibūrė į akciją ir tvarkė kapus žmonių, kuriuos už valstybės lėšas palaidojo, tačiau kurių kapaviečių niekas nelanko. Sostinės kapinėse esančiame vadinamajame Našlaičių kalnelyje tokių kapų kasmet daugėja.
Po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą čia palaidota ir iš karo niokojamos šalies pasitraukusių ukrainiečių. Našlaičių kalnelyje taip pat atsirado Rusijos piliečių, kurie dėl persekiojimo iš Vladimiro Putino režimo valdomos šalies išvyko į Lietuvą ir čia mirė.
Karveliškių kapinėse tvyrojo darbų šurmulys – grėbliais apsiginklavę vilniečiai ėmėsi niekieno nelankomų kapų. Tarp akcijos dalyvių buvo ir Renata, tvarkiusi kapavietę, kurioje palaidotas ne vienas žmogus.
Į akciją atvedė asmeninės netektys
Moteris sakė, kad prieš Vėlines kapus tvarko ne pirmus metus. Šį sprendimą paskatino asmeninė tragedija – prieš trejus metus ji palaidojo savo sūnų, kuris ilsisi šalia kitų kapų, kuriuos ji prižiūri.
Renata pasakojo, kad rūpintis šalia esančiais žmonėmis ją skatina ir jos mama, pati lankanti kapų kaimynus. Anot vilnietės, tam nebūtina būti mirusiojo kraujo giminaičiu.
Pirmą kartą našlaičių kapų tvarkymo akcijoje dalyvavo Liucija. Į Karveliškes ją atvedė dukters netektis – prieš dvejus metus ji palaidojo savo dukrytę.
Liucija teigė jaučianti, kad dukra tarsi veikia čia, nes pradėjusi už ją daug melstis. Vėliau moteris ėmė rūpintis ir gyvais, ir mirusiais benamiais.
Našlaičių kalnelyje laidojami likimo nuskriausti, vieniši, neatpažinti, artimiesiems nereikalingi arba jų apskritai neturintys žmonės. Ši vieta gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Idėją tokius mirusiuosius palaidoti pagarbiai inicijavo Joanitų vienuolyno atstovas Vygandas Čeponis. Jis prisiminė, kad anksčiau šioje vietoje buvo palaidota apie 150 žmonių, o dabar vienoje duobėje jų skaičius siekia 70–80.
Čia laidojami ne tik Lietuvos piliečiai
Karveliškių kapinėse valstybės lėšomis laidojami ir užsieniečiai – vidutiniškai po vieną žmogų per ketvirtį. Pastaruoju metu daugėja ukrainiečių kapų.
„Laidojimo paslaugų centro“ direktoriaus pavaduotojas Stasys Guja pasakojo, kad kartais Lietuvoje gyvenantys mirusiojo artimieji neturi pakankamai pinigų laidotuvėms, todėl prašo jį palaidoti Našlaičių kalnelyje, o vėliau kapą patys lanko. Pasitaiko ir atvejų, kai iš Ukrainos atvykęs žmogus Lietuvoje neturi giminių.
Čia palaidota ir Rusijos piliečių, kurie dėl Vladimiro Putino režimo negali grįžti į savo šalį. Po mirties jie taip pat palaidojami už valstybės lėšas.
Žvakes ant nepažįstamų žmonių kapų lietuviai degdavo nuo seno. Etnologė Gražina Kadžytė priminė, kad ankstesnėse tradicijose žmonės, atėję į kapines, prisimindavo ne tik savo artimuosius, bet ir visus mirusiuosius.
Anot jos, senoliai prie kapinių vartų persižegnodavo ir sukalbėdavo „Amžiną atilsį“, taip pagerbdami visų mirusiųjų sambūrį, o ne eidavo tiesiai tik prie savo artimųjų kapo.
Po kelių dienų Našlaičių kalnelyje sužibs dar daugiau žvakių. Jas ant kapų uždegs mokiniai, taip pagerbdami anapilin išėjusius ir niekam nereikalingais likusius žmones.