Buvęs Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius esą svarstė galimybę smurtu ginčyti rinkimų rezultatus, tačiau nuo tokio scenarijaus jį atkalbėjo Europos lyderių įsikišimas. Tai, remdamasis leidiniu „The Times“, praneša „Clash Report“.
Spalio 25 d. A. Vučičiaus vadovaujama koalicija parlamente prarado daugumą, kai ją įveikė studentų vadovaujamas opozicijos judėjimas.
Belgrade buvo telkiamos pajėgos
Buvęs Serbijos specialiojo antiteroristinio padalinio vadas Spasoje Vulevičius teigė, kad sostinėje galimai konfrontacijai buvo parengtos policijos pajėgos ir civilių grupės.
Jo teigimu, sekmadienį į Belgrado centrą buvo pasiųsta 4 000 policijos pareigūnų ir 3 000 chuliganų, kurie turėjo saugoti režimą. S. Vulevičius sakė esąs visiškai įsitikinęs, kad A. Vučičius ketino nepripažinti rinkimų rezultatų.
Pranešama, kad juodai apsirengę vyrai telkėsi po 20–30 žmonių, o uniformuoti pareigūnai užėmė pozicijas. Buvo uždarytos gatvės, kai kur išjungtas apšvietimas.
Pajėgų dislokavimas, kaip skelbiama, baigėsi apie 21.30 val. – tuo metu A. Vučičius viešai pripažino, kad jo koalicija pralaimėjo.
„Studentų sąrašo“ atstovas Radomiras Saičičius taip pat tvirtino, kad nesėkmės atveju buvo parengtas planas rinkimų rezultatams ginčyti, jei balsų skirtumas būtų nedidelis. Anot jo, A. Vučičius sulaukė daugybės policijos ir kitų asmenų skambučių, po kurių pakeitė savo nuomonę.
R. Saičičius teigė, kad politikui buvo paaiškinta, jog konfrontacija galėtų sukelti rimtų padarinių.
Studentų judėjimas nutraukė 14 metų trukusį dominavimą
A. Vučičius Serbijos politikoje dominavo 14 metų ir buvo siejamas su autoritariniais valdymo metodais. Vis dėlto jo politinę hegemoniją galiausiai nutraukė studentų judėjimas.
Ilgą laiką šalį valdęs politikas sekmadienį pripažino, kad jo dešinioji Serbijos pažangos partija parlamento rinkimuose nusileido visuomeniniam studentų judėjimui. Beveik dvejus metus protestams vadovavę studentai pasiekė istorinę valdžios kaitą.
56 metų politikas anksčiau lengvai įveikdavo oponentus ir tikėjosi tai padaryti dar kartą. Prieš rinkimus jis pasirinko Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priskiriamą manevrą – atsistatydino iš prezidento pareigų, kad galėtų pretenduoti į ministro pirmininko postą.
Per agresyvią kampaniją valstybinė žiniasklaida A. Vučičių nušviesdavo palankiai visą parą, o jo konkurentai buvo puolami. Rinkėjams jis dalijo pinigus ir žadėjo didesnes pensijas, naujų kelių bei pigesnių vaistų.
Tačiau tokia taktika nepasiteisino. Įvairias jaunimo grupes sutelkęs judėjimas sulaukė plataus palaikymo, nes kaltino A. Vučičiaus valdymo laikotarpiu įsigalėjusią korupciją, nepotizmą ir organizuotą nusikalstamumą griaunant šalį iš vidaus.
Studentų protestai prasidėjo 2024 m., kai šiaurės Serbijoje esančioje renovuotoje geležinkelio stotyje sugriuvus stogeliui žuvo 16 žmonių. Po tragedijos skambėjo kaltinimai, kad statybos darbai dėl korupcijos nulemto aplaidumo atlikti nekokybiškai ir tai sukėlė griūtį.
A. Vučičius dėl pralaimėjimo apkaltino užsienio valstybių kišimąsi. Jis pareiškė, kad taip buvo įtvirtinta kitų surengta revoliucija, kurią tiesiogiai rėmė įvairios Europos šalys ir Jungtinių Valstijų „deep state“, nusiteikusi prieš prezidentą Donaldą Trumpą.
Nuo ultranacionalizmo iki bandymo laviruoti tarp galių
Daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančioje politinėje karjeroje A. Vučičius iš kraštutinio nacionalisto, palaikiusio agresiją prieš ne serbų tautybės žmones buvusioje Jugoslavijoje, tapo populistu, keitusiu pozicijas ir mėginusiu laviruoti tarp pasaulio galių.
XX a. paskutinio dešimtmečio karų metu jis buvo vienas radikaliosios partijos lyderių, rėmusių „Didžiosios Serbijos“ idėją. Tokia valstybė būtų apėmusi ir serbų mažumos gyvenamas Kroatijos bei Bosnijos teritorijas. Ši politika plačiai laikoma viena pagrindinių kruvinų konfliktų, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai neteko namų, paskatų.
A. Vučičius taip pat garsėjo aštriomis kalbomis. Viename pasisakyme Serbijos parlamente jis teigė, kad už kiekvieną per Bosnijos karą nužudytą serbą turi mirti 100 Bosnijos musulmonų. Vėliau politikas aiškino, kad šie žodžiai neturėjo būti suprasti pažodžiui.
XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje, eidamas informacijos ministro pareigas, A. Vučičius prižiūrėjo veiksmus prieš žiniasklaidos priemones, kritikavusias tuometį prezidentą Slobodaną Miloševičių: joms buvo skiriamos didelės baudos arba jos uždaromos. Prieš pat savo partijos pergalę 2012 m. rinkimuose jis atsisakė ultranacionalistinės retorikos ir pradėjo deklaruoti proeuropietišką poziciją.
Prieš rinkimus vėl atsigręžė į Maskvą
Valdžioje A. Vučičius save pristatė kaip Europą ir Rusiją palaikantį politiką bei D. Trumpo gerbėją. Tačiau prieš lemiamus rinkimus, siekdamas susigrąžinti susvyravusį palaikymą, jis vėl pasuko į kraštutinių dešiniųjų pažiūrų pusę ir suartėjo su V. Putinu.
Praėjusį mėnesį A. Vučičius nepaisė ES kritikos ir leido Belgrade su didvyriams reiškiama pagarba palaidoti Ratko Mladičių – buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą, kurį Nyderlanduose veikiantis JT teismas pripažino kaltu dėl genocido.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų A. Vučičius gyrėsi, kad V. Putinas tikisi jį matyti ministru pirmininku. Taip politikas atsitraukė nuo proeuropietiškos laikysenos, kuri jo populistinei partijai padėjo ateiti į valdžią 2012 m.
Maskvoje – skirtingi vertinimai
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išreiškė viltį, kad po A. Vučičiaus pasitraukimo suformuota Serbijos vyriausybė išsaugos draugiškus ryšius su Rusija. A. Vučičius neprisidėjo prie ES sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, nors Serbija oficialiai siekia įstoti į 27 valstybes vienijančią bendriją.
D. Peskovas pabrėžė A. Vučičiaus indėlį į dvišalių santykių plėtrą ir sakė, kad Maskva toliau stengsis stiprinti ryšius su Belgradu, tačiau pridūrė, jog tango šokamas dviese.
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad Serbijos rinkimų rezultatai gali reikšti, jog Europoje liks viena suvereni valstybė mažiau.
Vis dėlto radikalios nacionalistinės žiniasklaidos priemonę finansuojantis verslo magnatas Konstantinas Malofejevas pasveikino A. Vučičiaus pralaimėjimą. Jis buvusį prezidentą pavadino veidmainiu, mėginusiu laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų, ir pareiškė, kad Serbijos žmonės paskelbė istorinį nuosprendį jo režimui.
Prezidento postą pavertė valdžios centru
Per 14 metų A. Vučičius ėjo ministro pirmininko pavaduotojo, ministro pirmininko ir prezidento pareigas.
Beveik dešimtmetį būdamas prezidentu jis daugiausia reprezentacinį postą pavertė pagrindiniu šalies valdžios centru. Politikas dažnai kreipdavosi į tautą ir pasirodydavo vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.
Belgrado universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius Dejanas Pavlovičius A. Vučičių apibūdino kaip konkurenciją mėgstantį politiką, įvaldžiusį „botago ir meduolio“ principu paremtą valdymą bei įsitikinusį, kad teisus gali būti tik jis.
D. Pavlovičius 14 metų trukusį A. Vučičiaus valdymą pavadino vadovėliniu autokratinio režimo pavyzdžiu. Pasak jo, A. Vučičiaus partija išplėtė žiniasklaidos, teismų ir kitų institucijų kontrolę, o politiko tikslas buvo kontroliuoti visas šias sritis.
Profesoriaus teigimu, itin gerai organizuotoje valdančiojoje Serbijos pažangos partijoje A. Vučičius turėjo absoliučią valdžią. Lojaliems rėmėjams buvo atsilyginama pelningais valstybės sandoriais ir apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo. D. Pavlovičius teigė, kad politikas sukūrė naują Serbijos visuomenės elitą, mokėjusį parodyti dėkingumą.
Pralaimėjęs žada nesitraukti
A. Vučičiaus valdymo metais rinkimus lydėjo vis daugiau pranešimų apie balsavimo pažeidimus, smurtą ir jo kontroliuojamos vyriausybę palaikančios žiniasklaidos bei valstybės lėšų naudojimą rinkėjams papirkti. Kritikų teigimu, tai suteikė partijai nesąžiningą pranašumą.
Studentų protestų metu A. Vučičius prie savo biuro Belgrade aptvėrė centrinį parką ir pastatė palapines savo rėmėjų grupėms. Manoma, kad taip galėjo būti siekiama jas panaudoti kaip gyvąjį skydą. Tyrimus atliekantys žurnalistai nustatė, jog kai kurie stovyklos gyventojai turėjo kriminalinę praeitį, ir susiejo A. Vučičių su nusikalstamomis grupuotėmis. Politikas šiuos kaltinimus atmetė.
Pripažinęs nesėkmę, A. Vučičius pareiškė ketinantis tęsti politinę kovą. Jis pabrėžė, kad jo organizacija yra tvirta, vieninga ir stipri, be to, moka veikti opozicijoje.
Buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius sakė, kad A. Vučičius nebūtų pripažinęs pralaimėjimo, jei studentų pergalė būtų buvusi mažiau įtikinama. Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms, anot jo, politikas nebegalėjo to išvengti.
Pirminiais duomenimis, „Studentų sąrašas“ 250 vietų Serbijos parlamente, Nacionalinėje Asamblėjoje, laimėjo nuo 135 iki 140 mandatų. A. Vučičiaus vadovaujama Serbijos pažangos partija (SNS) gavo 105 mandatus.