Ketvirtadienį Prezidentūroje posėdžiaus Valstybės gynimo taryba (VGT). Už šalies gynybą atsakingi pareigūnai susitikime nagrinės integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimą ir pasirengimą pereiti prie visuotinio šaukimo.
Darbotvarkėje taip pat numatytas oro atakos pavojaus perspėjimo sistemos tobulinimas bei bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone galimybės. Šias temas posėdžio išvakarėse BNS nurodė Prezidentūra.
Diskusijos dėl visuotinio šaukimo datos
Rugsėjo viduryje prezidento vadovaujama Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryba paskelbė, kad VGT rekomenduos sparčiau įgyvendinti visuotinį šaukimą.
Šią savaitę opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasiūlė tokį modelį Lietuvoje pradėti taikyti 2030 metais. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad būtina nustatyti datą, nuo kada būtų pradėtas visuotinis šaukimas, tačiau pabrėžia, jog tam reikalingas tinkamas pasirengimas.
Krašto apsaugos ministerijos sausį sudarytame 2026 metų karo prievolininkų sąraše buvo 42 tūkst. 556 jaunuoliai. Iš jų šiemet planuota į tarnybą pašaukti 5 tūkst. asmenų.
Įprastai šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius. Vis dėlto šiemet atsirado galimybė privalomąją karo tarnybą atlikti per trumpesnį laiką – tam sudarytos sąlygos tarnauti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Į kariuomenę taip pat kviečiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, o kasmet planuojama šaukiamųjų skaičių didinti. Kai kurie politikai teigia, kad tokia praktika Lietuvą palaipsniui artina prie visuotinio šaukimo.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visuotinio šaukimo įvedimui. Apklausoje taip pat nurodyta, kad pirmenybė būtų teikiama vyrų šaukimui.
VGT posėdis vyksta Seimui svarstant kitų metų valstybės biudžetą. Jame gynybai numatoma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų.