Archeologiniai tyrimai Veprių dvarvietėje atskleidė gerokai didesnės reikšmės radinius, nei buvo galima tikėtis. Aptiktų buvusio statinio konstrukcijų mastas leidžia manyti, kad XVI a. antroje pusėje, valdant Šemetų giminei, dvaro rūmai galėjo būti perstatyti į renesanso stiliaus rezidencinę pilį.
Pasak Ingridos Čičiurkaitės ir kitų tyrėjų, šis atradimas keičia objekto statuso vertinimą. Statinio dydis leidžia jį lyginti su svarbiausiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso laikotarpio pastatais, teigiama Ukmergės kraštotyros muziejaus pranešime.
Po žeme – iki 3,2 metro siekiantys pamatai
Archeologams Rokui Kraniauskui ir Ingridai Čičiurkaitei vadovaujant tyrimams, Veprių dvarvietėje atidengti akmenų ir raudonų plytų pamatai. Jie sumūryti kokybišku kalkiniu skiediniu ir į žemę įgilinti iki 3,2 m.
Pamatų storis skirtingose vietose siekia nuo 1,4 iki 2,1 m. Vidinėje korpuso pusėje rasti į rūsį vedantys laiptai, o pietinio bokšto vietoje – grindys, išklotos raudono molio figūrinėmis plytelėmis.
Tiriant šiaurinio bokšto vietą, aptikta daugiau architektūrinių detalių. Nors bokštų sienos pasižymi ankstyvajam viduramžių laikotarpiui būdingais bruožais, jos buvo pastatytos renesanso stiliumi. Sienos buvo tinkuotos ir dekoruotos karnizais, o bokštų pamatai suformuoti šešiakampio plano.
Tarp radinių – giminės herbu pažymėti kokliai
Kasinėjimų metu taip pat rasta įvairių moksliniams tyrimams svarbių vertybių. Vakarinėje sienoje aptiktas strėlgalis, rasta krosnių koklių, dalis jų papuošta Tyzenhauzų giminės herbu – Buivolu. Tyrėjai taip pat aptiko buitinės keramikos, langų stiklo keramikos fragmentų, metalinių detalių ir juvelyrinių dirbinių.
Dar 2025 m. Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojo, visuomenininko ir skulptoriaus Viktoro Žentelio bei Ukmergės rajono savivaldybės iniciatyva Veprių dvarvietėje atlikta neinvazinė žvalgyba georadaru. Jos metu buvo nustatytos dviejų gynybinių bokštų vietos.
Archeologiniai kasinėjimai tebesitęsia, o išsamūs tyrimai dar tik pradedami. Vis dėlto jau dabar tikimasi daugiau sužinoti apie statinio raidą ir jo reikšmę ne tik Ukmergės kraštui, bet ir platesniam LDK renesanso architektūros bei rezidencinių pilių raidos pažinimui.