Donaldo Trumpo administracijai švelninant dalį sankcijų Rusijai, vis daugiau nerimo kelia ir Ukrainai itin svarbios amerikiečių žvalgybinės informacijos tiekimas. Ekspertų vertinimu, tokie Vašingtono veiksmai Kremliui siunčia dviprasmišką žinutę, o didžiausią kainą už tai moka Ukraina.
Šią temą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ar derybos artina realią taiką?
Kalbėdamas apie specialiojo JAV pasiuntinio Witkoffo vizitus ir pastangas tarpininkauti, L. Kojala teigė kol kas nematantis esminio proveržio. Pasak jo, Ukrainai priimtinos paliaubos, nors maždaug penktadalis šalies teritorijos tebėra okupuota, tačiau Rusija su tokiu pasiūlymu nesutinka.
Nuolatiniai Ukrainos miestų, civilinių ir karinių objektų apšaudymai rodo, kad Maskva mėgina padėtį keisti tęsdama puolimą. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog jau įvyko maždaug devyni įvairių JAV delegacijų vizitai ir susitikimai su Vladimiru Putinu, tačiau reikšmingų rezultatų tai neatnešė.
L. Kojalos vertinimu, kyla klausimas, kokie nauji argumentai ar pasiūlymai kiekvieną kartą vežami į Maskvą, jeigu konfliktas vis dar nejuda iš aklavietės. Jis taip pat pabrėžė prieštaringą JAV veiksmų pobūdį.
Prieš vykdamas į Maskvą, tiksliau, Sankt Peterburgą, S. Witkoffas susitiko su Europos lyderiais, Ukrainos atstovais ir prezidentu. Tų pokalbių metu buvo kalbama apie ilgalaikes Ukrainos saugumo garantijas, galinčias prilygti NATO sutarties 5-ajam straipsniui.
Tačiau tuo pat metu Rusijai siunčiama kita žinia – nepaisant stiprėjančių atakų, augančio brutalumo ir grėsmių ne tik Ukrainai, bet ir kitoms Europos valstybėms, sankcijos kai kur švelninamos. L. Kojalos teigimu, šios žinutės nesudaro nuoseklaus vaizdo, leidžiančio kalbėti apie apčiuopiamą pažangą.
Eksperto vertinimu, Ukraina ir didžioji dalis Europos valstybių tebemano, kad V. Putino poziciją galima pakeisti tik didinant karo kainą Rusijai. Tam reikalingos sankcijos, karinė parama, amunicija ir oro gynybos sistemos. Ukrainos kapituliacija, pabrėžė L. Kojala, negali būti svarstoma nei pačioje Ukrainoje, nei Europoje.
Kodėl Vašingtonas švelnina poziciją Maskvos atžvilgiu?
Vertindamas JAV sankcijų politikos pokyčius, L. Kojala teigė negalintis ignoruoti rinkimų konteksto. Iki lapkričio 3-iosios rinkimų buvo likusios vos kelios dienos, o nemaža dalis amerikiečių jau buvo atidavę savo balsus.
Anot jo, sprendimus galėjo lemti ir atskirų asmenų paleidimas iš Rusijos kalėjimų, taip pat pačios Trumpo administracijos tikslai. Vis dėlto, vertinant strateginiu lygmeniu, esminių pokyčių nėra.
Ekspertas pažymėjo, kad konkreti sankcijų išimtis savaime nesunaikina viso sankcijų režimo, nes jos poveikis Rusijos energetikos sektoriui ir Jungtinėms Valstijoms yra ribotas. Tačiau problemą kelia pati siunčiama žinutė: neaišku, kokių veiksmų Rusija turėtų imtis, kad JAV spaudimas jai būtų sustiprintas.
Rusijos vykdomos brutalios atakos, L. Kojalos vertinimu, kaip tik rodo, jog spaudimas Maskvai turėtų būti didinamas, o ne mažinamas.
Didžiausią nerimą kelia žvalgybos duomenys ir „Starlink“
L. Linkevičius teigė, kad skaudžiausia dabartinės situacijos dalis yra su karine parama susiję sprendimai. Jo vertinimu, JAV praktiškai neteikia Ukrainai nei karinės, nei finansinės pagalbos, todėl didžioji paramos našta gula ant Europos pečių.
Vis dėlto kritiškai svarbios išlieka amerikiečių žvalgybinės galimybės, „Starlink“ ir „Starshield“ sistemos. Pasak buvusio ministro, Europa artimiausiu metu neturi galimybių jų pakeisti.
Šių priemonių sutrikimai jau daro tiesioginę žalą Ukrainai fronte ir apsunkina civilių gelbėjimą. Jie taip pat mažina galimybes apsisaugoti nuo balistinių raketų, kuriomis Rusija, L. Linkevičiaus teigimu, aktyviai naudojasi.
Nerimą sustiprino ir tai, kad Elonas Muskas nurodė išjungti Ukrainos kariuomenei palydovinio interneto „Starlink“ veikimą. Donaldas Trumpas vėliau pripažino, kad paslauga buvo atkurta.
Prezidentui teigiant, kad žvalgybos duomenų tiekimas nenutrauktas, iš Ukrainos buvo girdėti kitokia informacija – esą duomenų perdavimas stringa. L. Linkevičiaus vertinimu, tikėtina, kad informacija teikiama su pertrūkiais ir nepastoviai. Būtent tai, pasak jo, kelia daugiausia nerimo.
Kitais klausimais padėtis, jo teigimu, iš esmės nepasikeitė. Nors energetikos ir sankcijų temos yra svarbios, panašu, kad Trumpo administracijos dėmesys šiuo metu daugiausia sutelktas į vidurio kadencijos rinkimus.
Rinkėjai nori didesnio spaudimo Rusijai
L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad JAV visuomenės nuotaikos ne visiškai sutampa su dabartiniais administracijos veiksmais. Naujausių sociologinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė, arba maždaug 55 proc., amerikiečių Rusiją laiko priešu ir mano, kad sankcijos bei spaudimas Maskvai turi būti tęsiami, o parama Ukrainai neturėtų mažėti.
Mažesnę paramą Ukrainai palaiko tik 11 proc. respondentų. Todėl, ambasadoriaus vertinimu, keista, kad politika krypsta priešinga kryptimi. Jis pažymėjo, jog nepasitenkinimas girdimas ne tik tarp Demokratų, bet ir Respublikonų partijoje bei Kongrese.
Kol Vašingtono sprendimai kelia klausimų, europiečiams, L. Linkevičiaus teigimu, būtina susitelkti į savo atsakomybę. Finansinė ir karinė parama Ukrainai vis labiau remiasi būtent Europos valstybėmis.
Svarbiausios darbo dienos naujienos, politikų ir ekspertų komentarai skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.