Šiais metais Lietuva neteko daugybės žinomų žmonių – kūrėjų, mokslininkų, sporto pasaulio atstovų, politikų ir visuomenės veikėjų. Jų darbai paliko ryškų pėdsaką šalies kultūroje, moksle, sporte ir kasdieniame gyvenime.
Visų Šventųjų diena primena ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir pagerbti žmones, kurie savo veikla kūrė Lietuvos veidą, įkvėpė kitus, mokė ir telkė bendruomenę.
Danė Jurkšaitytė
Metų pradžioje mirė garsaus Jurkšaičių šeimyninio trio narė Danė Jurkšaitytė, dainininkės Paulinos Paukštaitytės močiutė.
Apie netektį socialiniame tinkle buvo pranešta, kad į amžinąjį poilsį iškeliavo mylima sesuo Danė Jurkšaitytė. Žinią netrukus lydėjo gerbėjų užuojautos ir prisiminimai.
Laimutė Kedienė
Šiemet mirė Laimutė Kedienė – mama, močiutė, sesuo ir draugė. Apie jos mirtį buvo pranešta su dideliu liūdesiu.
Laimutė Kedienė buvo Drąsiaus Kedžio, mirusio 2010 m. balandžio 20 d. Kauno rajone, motina. D. Kedys buvo siejamas su dviem visuomenę sukrėtusiomis nužudymų bylomis, kuriose figūravo kaip pagrindinis įtariamasis.
Česlovas Norvaiša
Kovo mėnesį, eidamas 91-uosius metus, mirė legendinis sportinių šokių šokėjas, treneris ir gydytojas Česlovas Norvaiša.
Apie jo mirtį savo „Facebook“ paskyroje pranešė šokėjas Andrius Kandelis. Jis pabrėžė, kad Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko trenerio, mokytojo, įkvėpėjo ir tikros šios srities legendos.
Sportinių šokių klubas „Sūkurys“ taip pat teigė, kad Č. Norvaiša buvo talentingas, nuoširdus ir žmogiškas mokytojas bei draugas. Jo vertybės, darbai ir pradėtos tradicijos, klubo teigimu, liks su bendruomene.
Birutė Galdikas
Kovo 24-ąją mirė pasaulinio pripažinimo sulaukusi Lietuvos asmenybė – mokslininkė, antropologė, profesorė Birutė Galdikas. Ji mirė Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose, po sunkios ligos.
Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė ją prisiminė kaip lietuvių kilmės antropologę, žymiausią orangutanų tyrinėtoją, šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos ir etologijos specialistę bei VDU garbės daktarę.
Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietijoje. 1966 m. ji baigė psichologijos studijas Britų Kolumbijos universitete, 1969 m. – antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), o 1978 m. UCLA apsigynė antropologijos mokslų daktaro laipsnį. Ji buvo Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje ir Britų Kolumbijos universiteto profesorė.
B. Galdikas buvo pirmoji pasaulyje mokslininkė, pradėjusi išsamiai tyrinėti orangutanus. Jos darbai praplėtė žinias apie šių didžiųjų beždžionių elgseną, mitybą ir gyvenamąją aplinką. Tyrinėti primatus ją paskatino antropologas profesorius Louisas Leakey.
1971 m. mokslininkė atvyko į Indoneziją ir Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Ji įgyvendino ne vieną šių gyvūnų tyrimų bei išsaugojimo projektą, o 1986 m. įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą, veikiantį JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Profesorės gyvenimas ir veikla aprašyti knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje ir Australijoje. Tarp jos apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.
Dalia Kužmarskytė
Eidama 58-uosius metus mirė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė.
Ji gimė 1968 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdoje, o 1995 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tais pačiais metais solistė pradėjo dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
D. Kužmarskytė Lietuvoje rengė solo koncertus, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose. 2003 m. ji buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija.
Jevgenijus Šuklinas
Gegužės pabaigoje mirė 40-metis Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
Į parlamentą jis buvo išrinktas su Liberalų sąjūdžio partija ir priklausė šios politinės jėgos frakcijai. J. Šuklinas taip pat buvo olimpietis, žinomas kanojininkas ir verslininkas.
Netektį lydėjo užuojautos jo šeimai, artimiesiems, draugams, bendražygiams ir visiems, kurie jį pažinojo.
Vladas Garastas
Eidamas 95-uosius metus mirė krepšinio treneris Vladas Garastas.
V. Garastas gimė 1932 m. vasario 8 d. Linkuvoje. 1959 m. jis baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, vėliau dirbo Biržų rajono Sporto komiteto pirmininku, Biržų vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriumi bei treneriu.
Jo treniruojama Kauno „Žalgirio“ vyrų komanda 1985–1987 m. SSRS čempionatuose tris kartus iškovojo aukso medalius.
1992–1997 m. V. Garastas buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Jo vadovaujama rinktinė 1995 m. tapo Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja, o 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą.
Aidas Marčėnas
Lietuvos rašytojų sąjunga liepos mėnesį pranešė, kad liepos 8 d., eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, mirė poetas, eseistas, kritikas ir sąjungos narys Aidas Marčėnas.
A. Marčėnas gimė 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune, o nuo 1964 m. gyveno Vilniuje. Jis baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą, dabar vadinamą Mikalojaus Daukšos mokykla, ir kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje.
Jaunystėje poetas dirbo įvairius darbus: buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode. Šios patirtys vėliau praturtino jo kūrybą ir pasaulėjautą.
Periodinėje spaudoje A. Marčėnas rašė literatūros apžvalgas ir kritiką. Leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose jis publikavo daugybę eseistinių apžvalgų ir straipsnių apie lietuvių literatūrą.
Jo kūryba svariai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo Lietuvoje. Poetas debiutavo 1985 m. eilėraščiais žurnale „Pergalė“, dabar leidžiamame pavadinimu „Metai“. Jo kūryba skelbta „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ almanachuose, rinktinėse bei antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.
Kazimira Prunskienė
Liepos pabaigoje, eidama 84-uosius metus, mirė pirmoji nepriklausomos Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė.
Ji buvo pirmoji Lietuvos Vyriausybės vadovė po nepriklausomybės atkūrimo ir kelis dešimtmečius aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime.
K. Prunskienė gimė 1943 m. Švenčionių rajono Vasiuliškės kaime. Vilniuje ji baigė vidurinę mokyklą, universitete įgijo ekonomistės išsilavinimą, vėliau tapo ekonomikos mokslų daktare ir profesore. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, ji tapo liaudies deputate.
Violeta Palčinskaitė
Būdama 82-ejų, mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja ir Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė.
V. Palčinskaitė gimė 1943 m. lapkričio 20 d. Kaune. 1960–1964 m. ji studijavo Vilniaus universitete, o baigusi studijas tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.
Rašytoja buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, Vaikų literatūros premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija bei Lietuvos nacionaline premija.
Donatas Dubauskas
Rugpjūtį į paskutinę kelionę išlydėtas netikėtai miręs baro „Steam Punk“ savininkas Donatas Dubauskas (1973–2026). Ne vienus metus jis buvo ryški Vilniaus miesto gyvenimo dalis.
Artimiesiems paprašius atsisveikinti neįprastai, susirinkusieji pasirinko ne tradicinę gedulo aprangą, o spalvingesnį stilių, kurį mėgo pats D. Dubauskas.
Atsisveikinimo dalyvių įvaizdžiai buvo netradiciniai ir atspindėjo velionio gyvenimo būdą, asmenybę bei charakterį. Atsisveikindami žmonės rašė, kad jo spalvos puošė pasaulį, o be Donato Vilnius taps pilkesnis.
Gintautas Kirkila-Klarkas
Rugsėjį pranešta apie 64 metų grupės „Balius“ nario ir humoristo Gintauto Kirkilos-Klarko mirtį.
Lietuvos publikai jis buvo gerai pažįstamas kaip dainininkas, humoristas ir legendinės grupės „Balius“ narys. Scenoje G. Kirkila-Klarkas praleido kelis dešimtmečius: pirmą kartą pasirodė dar paauglystėje, o profesionalią muzikinę veiklą pradėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Didžiausio populiarumo jis sulaukė su grupe „Balius“. Kolektyvo dainos „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“, „Ramunę baltąją“ ir kiti kūriniai tapo gerai atpažįstami, o grupė populiarumo viršūnėje rinkdavo pilnas sales.
Selemonas Paltanavičius
Spalį pranešta apie gamtininko, fotografo, prozininko ir radijo laidų vedėjo Selemono Paltanavičiaus mirtį.
S. Paltanavičius gimė 1956 m. Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 m. jis baigė Vilniaus universitetą, o 1979–1984 m. dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju.
1984–2011 m. S. Paltanavičius vadovavo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriui, o 2011–2019 m. dirbo šios ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu.
1989–1994 m. jis buvo Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
Henrikas Vaitiekūnas
Visai neseniai, eidamas 78-uosius metus, mirė buvęs laidų vedėjas ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas. Apie tai sekmadienį pranešė LRT.
H. Vaitiekūnas gimė 1949 m. Panevėžyje, tačiau augo ir mokėsi Klaipėdoje. Žurnalisto karjerą jis pradėjo 1969 m. „Valstiečių laikraštyje“, vėliau dirbo „Vakarinėse naujienose“, Vilniaus ir Šalčininkų rajoninių laikraščių redakcijose.
1978–1993 m. jis dirbo Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijoje reporteriu ir Žemės ūkio skyriaus vedėju. Tuo metu neakivaizdžiai studijavo bibliotekininkystę ir bibliografiją, teisę, lietuvių kalbą bei literatūrą.
Žurnalisto diplomą Vilniaus universitete H. Vaitiekūnas įgijo 2000 m., kai jau dirbo šios aukštosios mokyklos dėstytoju.