Suomijos vaikų darželiuose darbuotojai vis dažniau susiduria su smurtu. Tai atskleidė „Yle“ tyrimas, kuriame išnagrinėti Tamperės ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pranešimai apie pavojingas situacijas 2024–2025 metais.
Pranešimų apie vaikų smurtą prieš darbuotojus suskaičiuota keli šimtai, o pastaraisiais metais jų skaičius pastebimai išaugo.
Viename pranešime nurodyta, kad vaikas darbuotojui stipriai spyrė į krūtinę. Nors darbo diena baigėsi įprastai, po kelių dienų žmogus pajuto stiprų šono skausmą, o gydytojas nustatė šonkaulio lūžį.
Kitu atveju vaikas per pietus pirštu netikėtai dūrė šalia sėdėjusiam suaugusiajam į kairę akį, į kurią dar pateko maisto. Dar viename pranešime aprašyta, kaip vaikas spyrė darbuotojai į dešinį skruostą – nuo smūgio jai sudrebėjo galva, o skruostas ilgai skaudėjo ir buvo nutirpęs.
Tai tik dalis incidentų, su kuriais Tamperės darželiuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose susiduria darbuotojai. Jie buvo ne tik spardomi, bet ir mušami, draskomi, apmėtomi daiktais. Kai kurie vaikai smūgiavo šakutėmis ar tušinukais, o viename pranešime rašoma, kad penkerių metų vaikas smaugė suaugusįjį.
Tamperės ankstyvojo ugdymo darbų saugos įgaliotinis Petri Vuorio „Yle“ teigė, kad darbuotojų saugumo požiūriu smurtas mieste tapo didele problema. Tačiau, pasak jo, tai nėra vien Tamperės reiškinys.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos OAJ rugpjūtį paskelbtas darbo sąlygų barometras parodė, kad kas trečias respondentas darbe yra patyręs vaikų smurtą.
Kai kuriems darbuotojams tokios situacijos tapo beveik kasdienybe. Tarp jų – Tamperėje gyvenanti Eeva, mažylių ugdyme dirbanti 20 metų. Dėl nuolatinio smurto jos darbas paveikė ir psichologinę savijautą, o kartais į darbą eiti būna neramu.
„Yle“ tikrojo Eevos vardo ir darbovietės neviešina, kad būtų apsaugotas vaikų privatumas.
Moteris pasakojo, kad kartais iš tiesų bijodavo. Ypač tada, kai didelio ūgio vaikas patirdavo stiprų pykčio priepuolį ir smurtą nukreipdavo prieš ją.
Eevos teigimu, kelis kartus padėtis tapo tokia sudėtinga, kad agresyviai besielgiančiam vaikui nuraminti buvo kviečiama policija arba greitoji medicinos pagalba. Vis dėlto „Yle“ negavo policijos patvirtinimo šiai istorijai.
Smurtas vis dažniau baigiasi nedarbingumu
Smurto atvejai darbuotojus vis dažniau priverčia išeiti į nedarbingumo atostogas. OAJ teisinė vadovė Ulla Walli nurodė, kad prieš dvejus metus su smurtu susidūrė ir dėl to nedarbingi tapo 3 proc. respondentų. Šiemet tokių respondentų dalis išaugo iki 7 proc.
U. Walli taip pat teigė, kad per pastaruosius 10 metų su smurtu susijusių nelaimingų atsitikimų darbe padaugėjo dešimt kartų.
Pasak jos, dalį augimo galima paaiškinti tuo, kad apie incidentus dabar pranešama dažniau, o visuomenėje sumažėjo tolerancija vaikų smurtui.
Su tuo sutinka ir devynerius metus Tamperės ankstyvojo ugdymo darbų saugos įgaliotiniu dirbantis P. Vuorio. Per jo darbo laiką pranešimų apie smurtą padaugėjo kelis kartus.
Prieš aštuonerius metus visame mieste per mėnesį būdavo gaunama maždaug 20 pranešimų. Šiemet vienas padalinys per mėnesį gali pateikti 50 pranešimų, o iš viso šiais metais jų jau sukaupta daugiau nei tūkstantis.
Jeigu iš vieno padalinio gaunama gerokai daugiau pranešimų nei iš kitų, vertinama, ar pakanka personalo, ar tinkamos patalpos ir kokios papildomos pagalbos reikia.
P. Vuorio pažymėjo, kad dabartinė padėtis viršija turimas galimybes. Tamperėje trūksta tiek „nusiraminimo patalpų“ agresyviai besielgiantiems vaikams, tiek darbuotojų, galinčių skirti jiems pakankamai laiko.
Jo teigimu, turi būti užtikrintos abi sąlygos: vaikams turi būti suteikta reikalinga pagalba, o darbuotojai turi turėti teisę į saugią darbo dieną.
Vaikui, kuriam būtina ypatinga priežiūra, įprasta vaikų grupė nėra tinkama aplinka. Tokiam vaikui reikia mažesnės ir ramesnės grupės, kurioje jis galėtų sulaukti reikiamos pagalbos. Tamperės ankstyvojo ugdymo darbuotojai pabrėžia, kad tam būtina daugiau darbuotojų ir mažesnės vaikų grupės.
„Yle“ išanalizuoti pranešimai rodo, kad daugelis agresyviai besielgiančių vaikų turi tam tikrų sveikatos diagnozių, tarp jų – ADHD ar autizmą.
Situaciją sunkina ir darbuotojų trūkumas. Įstaigoms nepakanka kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių darbuotojų bei specialiųjų pedagogų. Šiuo metu specialiųjų pedagogų laiko dažniausiai užtenka tik personalo konsultacijoms.
U. Walli teigimu, vaikų agresyvaus elgesio priežastys susijusios ir su platesniais visuomenės procesais. Psichikos sveikatos problemos, visuomenės poliarizacija ir vaikus auginančių šeimų skurdas atsispindi kasdienybėje darželiuose.