Šalyje netylant pedofilijos skandalams, Vyriausybė pristato priemones, kuriomis ketinama stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė siūlo griežtinti bausmes už seksualinius nusikaltimus, o kartu su Sveikatos apsaugos ministerija svarstyti galimybę nemokamai kompensuoti medikamentinę kastraciją tiems pedofilams, kurie savanoriškai nuspręstų gydytis ir kreiptųsi pagalbos.
Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai teismuose nagrinėjama seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo buvusio kunigo Tado Švedavičiaus byla. Kaltinimus jis pripažįsta tik iš dalies. Įtariama, kad vyras seksualinius nusikaltimus prieš vaikus vykdė du dešimtmečius, tuo pat metu kunigavo ir bendravo su nepilnamečiais.
Prieš teismą anksčiau taip pat stojo buvęs konservatorių parlamentaras Kristijonas Bartoševičius. Gegužę jis buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo už vieno vaiko išžaginimą ir trijų vaikų tvirkinimą.
Šios ir kitos bylos sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Pristatydama vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto planą, valdžia pasiūlė sukurti seksualinių nusikaltėlių registrą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tokio sąrašo poreikį aiškino pavyzdžiu iš savo gimtojo miesto.
Jis pasakojo apie žmogų, kurį tėvai ne kartą pastebėjo sėdintį ir stebintį vaikus žaidimų aikštelėje. Vėliau paaiškėjo, kad šis asmuo buvo teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Premjero teigimu, tokia informacija tėvams galėtų padėti įvertinti, kas yra jų aplinkoje.
Specialistai perspėja dėl klaidingo saugumo jausmo
Vis dėlto specialistai abejoja, ar seksualinių nusikaltėlių registras savaime užtikrintų didesnį vaikų saugumą. T. Švedavičiaus atvejis, jų teigimu, rodo, kad asmuo nusikaltimus galėjo vykdyti apie 20 metų, tačiau turėjo teisę dirbti su vaikais, nes nebuvo teistas ir į tokį registrą nebūtų patekęs.
Organizacijos „Ribologija“ viena iš įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė kelia klausimą, ar registras nesukurtų visuomenei klaidingos apsaugos iliuzijos. Pasak jos, dalis tokius nusikaltimus darančių žmonių registre nebūtų įrašyti, todėl gyventojai galėtų pasijusti saugūs vien todėl, kad konkretaus asmens sąraše nėra, nors tai dar nereiškia, kad jis nekelia grėsmės.
R. Tamašunienė teigia, kad jos pateiktą planą būtų įmanoma įgyvendinti iki kitų metų pradžios. Tačiau seksualinių nusikaltėlių registras artimiausiu metu neatsiras, nes pasiūlymai dar svarstomi Seime. Todėl konkrečių pokyčių netrukus ar net kitais metais tikėtis gali būti sunku.
Siūloma didinti laisvės atėmimo bausmes
Vienas pagrindinių plano punktų – griežtesnės bausmės už seksualinius nusikaltimus. Šiuo metu už dalį jų skiriama nuo 4 iki 10 metų laisvės atėmimo, o ministrė siūlo šį intervalą pakeisti į 6–12 metų. Už išžaginimą siūloma nustatyti mažiausiai 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Diskusijas dėl bausmių griežtinimo skatina ir atvejai, kai prievartautojai išvengia realaus įkalinimo. Šiemet teismas nusprendė, kad Anykščiuose, nuotykių parke, merginą išžaginusiam animatoriui bus skirta švelnesnė bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams. Dėl to nusikaltėlis šiuo metu lieka laisvėje.
R. Jureliavičiūtė pabrėžia, kad būtina sukurti veikiančią sistemą, kuri apsaugotų nukentėjusius žmones, numatytų tinkamas bausmes nusikaltėliams ir gebėtų tinkamai įvertinti kiekvieną situaciją.
Numatoma ir medikamentinės kastracijos kompensacija
Teisingumo ministrės plane taip pat numatyta kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlyti kompensuoti medikamentinę kastraciją pedofilams, kurie patys norėtų gydytis ir kreiptųsi pagalbos. Be to, ketinama gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą.