Regionų administracinis teismas pagrįstai nepripažino komiko ir visuomenininko Olego Šurajevo vaizdo įrašo apie Artūrą Zuoką politine reklama, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Šią savaitę priimta nutartimi LVAT atmetė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.
LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias teisės normas, įvertino reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai panaikino VRK sprendimą, nes nebuvo nustatyti visi požymiai, būtini vaizdo įrašą pripažįstant politine reklama.
Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkimų kodeksą politine reklama informacija gali būti laikoma tik tada, kai ji skleidžiama valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar kandidato vardu arba jų interesais ir kai ja siekiama paveikti rinkimų rezultatus bei rinkėjų motyvaciją.
VRK sprendimas buvo apskųstas
2023 metų spalį VRK nusprendė, kad prieš savivaldos rinkimus O. Šurajevo paskelbtas vaizdo įrašas „Kodėl Zuokas yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ buvo paslėpta politinė reklama, skleista neigiamais A. Zuoko interesais.
VRK darbo grupė nustatė, kad „YouTube“ paskelbtame įraše O. Šurajevas ragino Vilniaus miesto mero rinkimuose nebalsuoti už A. Zuoką, tačiau neįvardijo konkretaus kandidato, kuriam rinkėjai turėtų skirti savo balsą. Taip pat nustatyta, kad vaizdo įrašo niekas neužsakė ir už jį nemokėjo.
Teismas neįžvelgė veikimo kitų kandidatų interesais
LVAT pripažino, kad vaizdo įrašo turinys rodo siekį paveikti rinkėjų pasirinkimą, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų teigti, jog O. Šurajevas veikė kitų kandidatų vardu ar jų interesais.
Teismas pabrėžė, kad vien vieno kandidato kritika, galinti būti naudinga jo konkurentams, savaime neįrodo informacijos skleidimo tų konkurentų interesais. Priešingu atveju bet kokia rinkėjų apsisprendimą galinti paveikti kandidato kritika galėtų būti laikoma politine reklama, neįrodžius, kad ji skleidžiama konkrečių asmenų vardu ar jų naudai.
Nagrinėtu atveju visuomenininkas ragino nebalsuoti už A. Zuoką ir rinktis Tomą Vytautą Raskevičių, Valdą Benkunską arba kitus kandidatus. Vis dėlto LVAT konstatavo, kad tai nepatvirtina, jog jis veikė šių kandidatų interesais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas nei su minėtais kandidatais, nei su juos iškėlusiomis partijomis. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų veikimą jų vardu ar interesais, byloje nebuvo.
LVAT nurodė, kad nenustačius, jog O. Šurajevas informaciją skleidė Rinkimų kodekse nurodytų subjektų vardu arba jų interesais, vien tai, kad vaizdo įrašas buvo platintas neatlygintinai, nesudaro pagrindo konstatuoti politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimo.
LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.