Lietuviškas pensijas gaunantys, tačiau užsienyje gyvenantys žmonės iki gruodžio 31 dienos privalo patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena nurodytoje valstybėje. To nepadarius, nuo kitų metų sausio pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas.
„Sodros“ duomenimis, šių metų pradžioje gyvybės patvirtinimo dokumentų nebuvo pateikę maždaug 4 tūkst. žmonių. Iš viso užsienyje gyvena apie 19,5 tūkst. lietuviškų pensijų gavėjų. Daugiausia jų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.
Dokumentų nepateikė apie 4 tūkst. pensijų gavėjų
„Sodra“ nurodo, kad 2026 metų sausio 1 dieną gyvybės sertifikato nebuvo pateikę apie 3,1 tūkst. Europos Sąjungos valstybėse gyvenančių pensijų gavėjų. Kitose pasaulio šalyse tokių žmonių buvo dar apie 900.
Taigi iš viso nustatytu laiku reikalingų dokumentų nepateikė maždaug 4 tūkst. užsienyje gyvenančių žmonių.
Vis dėlto termino praleidimas nereiškia, kad pensija prarandama visam laikui. Dokumentus pateikus vėliau, mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kai buvo sustabdytas, o už ankstesnį laikotarpį nesumokėta suma išmokama.
Vadinasi, procedūros neatlikęs žmogus gali laikinai likti be įprastų pajamų, tačiau vėliau jam priklausanti neišmokėta pensija grąžinama.
Kodėl reikia kasmet patvirtinti gyvybę?
„Sodros“ teigimu, užsienyje gyvenančių pensijų gavėjų duomenys tikrinami todėl, kad nėra bendros sistemos, leidžiančios keistis gyventojų registrų informacija su visomis pasaulio valstybėmis.
Kasmetinis patvirtinimas padeda įsitikinti, kad pensija mokama žmogui, kuris vis dar turi teisę ją gauti.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė Irena Kriščiukaitienė sutinka, kad tokia kontrolė yra reikalinga. Jos vertinimu, valstybė turi užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pasiektų joms skirtus asmenis.
Tačiau, pasak jos, pats reikalavimo įgyvendinimas senjorams dažnai tampa pernelyg sudėtingas ir sukelia didelę administracinę naštą.
Dokumentus galima pateikti keliais būdais
Gyvybę reikia patvirtinti kasmet, laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.
Nuo 2024 metų veikia ir nuotolinė paslauga, kai tapatybė patvirtinama vaizdo skambučiu. Norint ja pasinaudoti, būtina iš anksto užsiregistruoti. Sutartu metu žmogus prisijungia prie pokalbio su „Sodros“ darbuotoju, atsako į tapatybei nustatyti skirtus klausimus ir parodo reikiamus dokumentus.
Po pokalbio visus reikalingus dokumentus ir pažymą užpildo bei užregistruoja „Sodros“ darbuotojas.
Negalintys naudotis vaizdo skambučiu dokumentus gali pateikti atvykę į „Sodros“ klientų priimamąjį arba išsiųsti juos paštu. Paštu siunčiamas dokumentas turi būti patvirtintas notaro, Lietuvos konsulinės atstovybės pareigūno arba atitinkamos užsienio valstybės kompetentingos įstaigos darbuotojo.
Kai kuriose valstybėse išduotus dokumentus taip pat gali reikėti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti pažyma „Apostille“.
Senjorai susiduria su papildomais sunkumais
I. Kriščiukaitienė pasakoja, kad Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ sulaukia žmonių skundų ir prašymų padėti dėl kasmetinio gyvybės patvirtinimo.
Viena dažniausių problemų – dokumentų siuntimas paštu. Pensininkai nerimauja, kad laiškas gali vėluoti ar būti prarastas, o dėl to pensijos mokėjimas būtų netikėtai sustabdytas.
Senjorams taip pat tenka patirti papildomų išlaidų. Negalintys naudotis skaitmeninėmis paslaugomis gali būti priversti vykti į Lietuvos ambasadą, kreiptis į notarą ar kitą įstaigą. Vyresniems žmonėms, ypač turintiems sveikatos ar judėjimo sutrikimų, tokios kelionės gali būti sunkios.
Pensininkų atstovės teigimu, galimas pagrindinio pajamų šaltinio praradimas žmonėms kelia didelį stresą.
Vaizdo skambučiai procedūrą palengvina internetu besinaudojantiems asmenims, tačiau daliai senjorų ši galimybė vis dar nėra lengvai prieinama. Nesinaudojantys internetu turi rinktis popierinių dokumentų siuntimą arba vykti į įstaigas, todėl jiems reikia daugiau laiko ir pastangų.
Siūloma keisti patvirtinimo tvarką
I. Kriščiukaitienė mano, kad procedūrą būtų galima palengvinti išplečiant automatinį duomenų keitimąsi tarp Europos valstybių institucijų. Tuomet bent daliai užsienyje gyvenančių pensininkų nebereikėtų kasmet savarankiškai teikti dokumentų.
Ji taip pat siūlo apie artėjantį terminą iš anksto priminti elektroniniu paštu, SMS žinutėmis arba įprastu paštu.
Kitas siūlymas – suteikti galimybę užsienyje gyvenantiems pensininkams gyvybę patvirtinti vietos savivaldybėse, gydymo įstaigose ar per pašto darbuotojus, kad nereikėtų kreiptis į notarą.
Pensininkų atstovė taip pat ragina paprastinti vaizdo skambučiu atliekamą procedūrą ir rengti išvažiuojamuosius konsulinių darbuotojų vizitus į vietoves, kuriose gyvena daugiau lietuvių.
Kol kas tvarka nesikeičia: užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai, kuriems taikomas kasmetinio patvirtinimo reikalavimas, dokumentus turi pateikti iki gruodžio 31 dienos.
Terminą praleidus, pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas, tačiau vėliau pateikus reikiamus dokumentus neišmokėtos sumos grąžinamos.