Lapkričio 1-ąją, per Vėlines, televizijos laidų vedėja ir menininkė Nomeda Marčėnaitė atvirame pokalbyje kalbėjo apie mirties neišvengiamybę, laikinumą, santykius su vaikais bei tėvais ir meilę, kuri, jos įsitikinimu, išlieka net žmogui išėjus.
Nomeda Marčėnaitė (nuotr. asm. archyvo, 123rf.com)
Moteris prisiminė paauglystę, kai pasaulis jai atrodė keistas, o žmonės – tarsi biologiniai robotai, ne visada suprantantys, kad gyvena. Vėliau ji suvokė, kad praeities įvykių neįmanoma perrašyti.
Nomeda taip pat kalbėjo apie vadinamąją veidrodžio taisyklę: žmogui suteiktas gerumas ir šypsena sugrįžta, todėl gyvenime labiau verta rinktis meilę, o ne pyktį.
Meilė, kuri išlieka po mirties
Vaikams Nomeda neslepia mirties fakto ir ragina juos prisiminti tai, kas svarbiausia, kai jos nebebus. Ji pabrėžia, kad mamos meilė neapsiriboja fiziniu buvimu ir gali išlikti amžinai.
Ji taip pat ragina žmones nesmerkti savo tėvų dėl klaidų ar netobulumo. Pasak Nomedos, kiekvienas žmogus atsineša praeities traumų, todėl svarbu stengtis jas suprasti ir priimti.
Laidų vedėja pasakojo vaikams visada pabrėždavusi, kad nors vieną dieną mirs, jos meilė jiems nedings. Iš pradžių ji prašydavo vaikų po jos mirties neliūdėti, tačiau po skaudžių netekčių pakeitė nuomonę.
Pirmiausia mirė Nomedos mama, o netrukus ji neteko ir pačios artimiausios draugės. Tuomet moteris suprato, kad drausti gedėti nėra teisinga – liūdesys dėl artimo žmogaus mirties yra natūrali jausmų dalis. Vis dėlto, jos teigimu, užstrigti skausme taip pat nėra gerai.
Išėjusių artimųjų telefono numeriai iki šiol likę jos adresyne – kaip tylus ir brangus atminimo ženklas.
Septynerius metus slaugė mamą namuose
Nuo 2017 iki 2024 metų Nomeda pati slaugė mamą namuose. Ji įsitikinusi, kad paliatyvioji slauga gali vykti šeimos aplinkoje, nors tam reikia daug jėgų.
Kai 2017 metais mama atsikraustė pas ją, paaugliai Nomedos vaikai sunkiai priėmė močiutės elgesį ir piktinosi, kad ši namuose vadovauja. Tuomet Nomeda jiems papasakojo apie sudėtingą mamos vaikystę, kupiną traumų.
Ji vaikų klausė, ar šie norėtų išgyventi tokią vaikystę, ir aiškino, kad tai padeda suprasti, kodėl mama tapo tokia, kokia yra. Nomedos teigimu, jos slaugos patirtis parodė, kad mirtis, kaip ir gimdymas, prasideda ir vyksta sava eiga, o žmogus gali ją kontroliuoti tik iš dalies.
Vėlinėms svarbesnis prisiminimas nei pompastika
Kalbėdama apie mirusiųjų pagerbimą, Nomeda atkreipė dėmesį į kapinėse pastebimą varžymąsi dėl brangių plastikinių gėlių ir žvakučių. Jos manymu, tikroji atminimo prasmė – prisiminti, kokie buvo išėję žmonės, ką jie mėgo ir kas juos džiugino gyvus.
Moteris prisiminė, kad mamai gyvai stengdavosi nešti paprastų šilauogių ar kitų smulkių dovanų, kurios galėdavo ją pradžiuginti tą pačią akimirką.
Nomeda ragina prieš Vėlines kuo daugiau dėmesio skirti gyviems žmonėms, o mirusiuosius prisiminti ne demonstratyviai, bet ramiai atsisėdus ir pagalvojus, kas jiems teikė džiaugsmo.