Ilgus metus Lietuvoje sklandė naudoto automobilio pirkimo klišės: Vokietijoje tik sekmadieniais važinėjęs pensininkas, neįtikėtinai maža rida ir universalas, kuriame galima sutalpinti kone visą gyvenimą.
Tačiau šie stereotipai pamažu traukiasi. Nors pirkėjams vis dar svarbu neviršyti numatyto biudžeto, jų įsivaizdavimas apie geidžiamą automobilį šiandien gerokai pasikeitė.
Dažniausias biudžetas – iki 15 tūkst. eurų
Automobilių pardavėjai sako, kad per kelerius metus vidutinė pirkėjų išleidžiama suma beveik nepasikeitė, tačiau už ją tikimasi gauti kur kas daugiau. Naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno teigimu, aktyviausias pirkėjų segmentas šiuo metu renkasi automobilius už 8–15 tūkst. eurų.
Ši suma, pasak jo, pirkėjams jau reiškia ne vien galimybę judėti iš taško A į tašką B. Tikimasi modernesnio, saugesnio ir patogesnio automobilio, tačiau mėnesinė įmoka dar turi būti prieinama gana plačiam klientų ratui.
Bendra naudotų automobilių kainų riba per pastaruosius kelerius metus smarkiai nepasikeitė. 2023 m. Lietuvoje parduoto naudoto automobilio vidutinė kaina buvo apie 9,4 tūkst. eurų, o 2026 m. antrąjį ketvirtį ji išliko tokia pati.
Rida nebėra svarbiausias skaičius
Dažniausiai ieškoma 6–9 metų senumo automobilių, kurių rida siekia 120–180 tūkst. kilometrų. Tai rodo, kad mažesnė rida pirkėjams vis dar aktuali, tačiau ankstesnis susižavėjimas vien odometro skaičiumi silpnėja.
Pasak P. Valiukėno, pirkėjas neretai verčiau renkasi 2020–2021 m. automobilį, nuvažiavusį 180–200 tūkst. kilometrų, nei 2015 m. modelį su 130 tūkst. kilometrų rida. Lemiamais argumentais tampa aiški automobilio istorija, gera komplektacija ir tvarkinga techninė būklė.
Nors 200 tūkst. kilometrų riba vairuotojams tebėra psichologiškai svarbi, jos reikšmė mažėja. Ypač tai pastebima vertinant iš Vakarų Europos atvežtus automobilius, kurie nemažą ridą per kelerius metus galėjo sukaupti važiuodami magistralėmis. Svarbiausia tampa ne pats odometro rodmuo, o automobilio praeitis ir dabartinė būklė.
Lietuviai vis dažniau persėda į SUV
Ryškus pokytis matomas ir renkantis kėbulo tipą. Kaip ir naujų automobilių rinkoje, naudotų automobilių pirkėjai masiškai krypsta į SUV bei krosoverius.
Šie automobiliai šiuo metu sudaro apie 40 proc. „Longo LT“ pardavimų, o jų dalis nuolat didėja. Vis dėlto daugeliui pirkėjų nereikia tikrų bekelės galimybių ar visų varančiųjų ratų pavaros.
Klientus pirmiausia traukia aukštesnė sėdėjimo padėtis, patogesnis įlipimas, didesnė erdvė ir universalumas. Dalis pirkėjų tiesiog nori SUV formato.
Tuo metu tradicinių sedanų ir universalų paklausa mažėja. Vienas iš tokių pokyčių pavyzdžių – „Volkswagen Passat“. Nors šis modelis tebėra svarbus Lietuvos automobilių parko dalyvis, dalis ankstesnių jo pirkėjų dabar renkasi „Volkswagen Tiguan“ arba „Toyota RAV4“.
Panaši tendencija pastebima ir kalbant apie dalį „Ford Mondeo“, „Opel Insignia“ bei kitų didesnių sedanų ir universalų. Prieš dešimtmetį pirkėją tokiam automobiliui rasti buvo gerokai lengviau.
Automatinė pavarų dėžė tapo pirkėjų lūkesčiu
Keičiasi ne tik kėbulo ir ridos pasirinkimai, bet ir reikalavimai įrangai. Anksčiau svarbiausiu kriterijumi dažniausiai buvo laikoma gera techninė būklė, o dabar sprendimą vis dažniau nulemia automobilio komplektacija.
Kylant kainai, pirkėjų lūkesčiai didėja. Pigesniame segmente dar galima susitaikyti su kai kurių patogumų trūkumu, tačiau už 15–20 tūkst. eurų pirkėjai jau tikisi gerokai daugiau.
Vienas svarbiausių kriterijų – automatinė pavarų dėžė. Ji iš papildomo privalumo tampa beveik savaime suprantamu lūkesčiu. Taip pat vertinami parkavimo jutikliai ar kamera, šildomos sėdynės, LED žibintai, adaptyvi greičio palaikymo sistema, „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“.
Prastai sukomplektuotą aukštesnės klasės automobilį parduoti gali būti sudėtinga. „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Audi“ ar brangesnio SUV pirkėjai tikisi ne bazinės įrangos, todėl labai skurdi komplektacija gerokai sumažina potencialių pirkėjų ratą.
Rūpi ir automobilio vertė ateityje
Apie likutinę vertę pradeda galvoti ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių pirkėjai. Nors jie ne visada tiesiai sako norintys lengvai perparduodamo automobilio, apie tai byloja klausimai dėl patikimumo, remonto kainų, konkretaus variklio reputacijos ir būsimo pardavimo galimybių.
Šis skaičiavimas ypač aktualus renkantis hibridus, elektromobilius ir mažiau rinkoje įsitvirtinusius modelius. Pirkėjai vertina ne tik šiandienę kainą, bet ir riziką, su kuria gali susidurti automobilį eksploatuodami trejus ar penkerius metus.
Vis dėlto likutinė vertė dar nėra pagrindinis sprendimo kriterijus. Daugumai pirkėjų svarbesni dabartinė automobilio kaina, jo techninė būklė ir mėnesinės įmokos dydis nei teorinė vertė po penkerių metų.
Koks automobilis šiandien laikomas idealiu?
„Longo LT“ vadovas apibūdina gana aiškų dažniausiai pageidaujamo automobilio profilį. Tai būtų 12–16 tūkst. eurų kainuojantis, 5–8 metų senumo kompaktiškas arba vidutinio dydžio krosoveris, nuvažiavęs apie 120–180 tūkst. kilometrų.
Toks automobilis turėtų turėti automatinę pavarų dėžę, 1,5–2,0 litro variklį, tinkamą komplektaciją, neutralią spalvą ir aiškią serviso istoriją. Keturi varantieji ratai ar pati išsamiausia įranga nebūtinai reikalingi – svarbiau, kad automobilis būtų racionalus ir neturėtų akivaizdžių trūkumų.
Sunkiausiai parduodamų automobilių priešingame gale atsiduria gana brangūs 8–12 metų senumo „premium“ klasės sedanai, nuvažiavę 250–300 tūkst. kilometrų. Didelio tūrio variklis, didelės eksploatacijos išlaidos, vidutinė komplektacija ir neaiški istorija tokio modelio patrauklumą dar labiau sumažina.
Nors tokie automobiliai skelbimų portaluose dažnai sulaukia daug dėmesio, realių pirkėjų, pasirengusių už juos sumokėti ir prisiimti būsimas išlaidas, yra gerokai mažiau.