Rytų Antarktidoje esantis Vilkso poledyninis baseinas ilgą laiką buvo laikomas viena stabilesnių žemyno dalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad šylant klimatui ši po storu ledu pasislėpusi teritorija gali tapti reikšmingu pasaulinio vandenyno lygio kilimo veiksniu.
Mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti maždaug 1 400 kilometrų palei vidinę Transantarktinių kalnų pusę besidriekiančiam baseinui. Kaip rašo „Gizmodo“, jame esančiam ledui visiškai ištirpus, vidutinis pasaulinio vandenyno lygis galėtų pakilti 3–4 metrais.
Vilkso poledyninis baseinas yra didžiulė pamatinės uolienos įduba po Rytų Antarktidos ledo skydu. Kadangi ją visiškai dengia storas ledas, informacija apie regioną daugiausia renkama pasitelkiant radarus ir palydovinius stebėjimus. Tiesioginių jūros dugno kartografavimo duomenų čia nėra, o apie būsimas vandenyno sąlygas žinoma labai mažai.
Žurnale „Nature Reviews Earth & Environment“ paskelbto tyrimo autoriai, sujungę turimus duomenis ir kompiuterinį modeliavimą, nustatė, kad po baseinu esantis reljefas šylant klimatui gali didinti jo nestabilumą.
Ledas gali trauktis itin greitai
Baseinas yra jūrinės ledo skydo dalies teritorijoje. Tai reiškia, kad po didele ledo dalimi esanti pamatinė uoliena yra žemiau jūros lygio. Tokia padėtis ledą daro pažeidžiamą, ypač tuo atveju, jei šiltesnis jūros vanduo pasiektų jo atramos zoną.
Tyrėjų skaičiavimai rodo, kad kai kuriose vietose ledo atsitraukimas, peržengus svarbius pamatinės uolienos atramos taškus, galėtų pagreitėti iki maždaug 1 kilometro per metus. Jei ilgainiui visas regione sukauptas ledas būtų prarastas, vandenynų lygis pakiltų keliais metrais.
Tasmanijos universiteto profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius Mattas Kingas Vilkso poledyninį baseiną pavadino tikriausiai paskutine neištirta Antarktidos vieta. Jo teigimu, mokslininkai neturi tiesioginių jūros dugno kartografavimo duomenų ir labai mažai žino apie vandenyno sąlygas, kurios ateityje galėtų paskatinti tirpimą.
Rytų Antarktida gali būti ne tokia stabili, kaip manyta
Nors Rytų Antarktida tradiciškai laikyta gerokai stabilesne už Vakarų Antarktidą, naujausi rezultatai rodo, kad ilgalaikis klimato šiltėjimas gali pakeisti šį vertinimą. Jūriniai baseinai regione ateityje gali tapti ypač svarbūs, tačiau didelė jų dalis vis dar menkai ištirta.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį į jau vykstančius pokyčius. Ankstesni stebėjimai parodė, kad kai kurie šelfiniai ledynai suplonėjo ir pradėjo irti. Pagrindinis Vilkso poledyninio baseino ledynas – Kuko ledynas – nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio plonėja vis sparčiau. Šiuo metu jis kasmet į vandenyną išleidžia apie 40 mlrd. tonų ledo.
M. Kingas pabrėžė, kad ankstesnių šiltųjų laikotarpių įrodymų pakanka rimtam susirūpinimui, todėl šį regioną būtina geriau suprasti. Vis dėlto, pasak jo, šiuo metu sunku rasti gyvą mokslininką, kuris būtų lankęsis šioje vietovėje.
Anksčiau UNIAN skelbė, kad didžiausias geriamojo vandens šaltinis Europoje nuseko iki žemiausio lygio per 135 metus.